Metų kova Nr.13. Prezidentės D.Grybauskaitės kova už tai, kad teismų sprendimai nebūtų vykdomi, už teisėjos N.Venckienės teisę viešai keiktis, kova už atominę jėgainę ir šventą konservatorių reikalą valdyti šimtą metų baigėsi kaip ir A.Hitleriui prie Stalingrado 1943 metais.
Paaiškėjo, jog N.Venckienė, išskyrus Kauną, kitur įtakos neturėjo, o išrinkta į Seimą susidėjo su prezidentės mušamu V.Uspaskichu. Tauta pasakė „ne“ atominei jėgainei. Konservatoriai prakišo rinkimus. Juos laimėjo socialdemokratai ir „darbiečiai“, prieš kuriuos ir agitavo D.Grybauskaitė.
Žodžiu, totalus krachas, kurį geriausiai parodo reitingų, dėl kurių D.Grybauskaitė iki šiol daugiausia triūsė, lentelė. Prezidentės, kurią dar prieš metus mylėjo 84 proc. žmonių, reitingas smuko iki 50 proc. ir ją aplenkė kažkoks A.Butkevičius.
Jei kas nors būtų apie tokį posūkį prabilęs prieš pusmetį, ką ten pusmetį – prieš pora mėnesių, jis būtų čia pat apšauktas bučiuojantis socialdemokratams užpakalį.
Tokio skrydžio žemyn nebūtų išpranašavęs joks orakulas ar astrologė. Kas toliau, kai iki kadencijos pabaigos – dar pusantrų metų? Nesėkminga prezidentės kova primena taisyklę: valdyti valstybę be patarėjų negali net ir karatiste prisistatanti buvusi kompartijos mokyklos docentė.
Metų kova Nr. 12. Konservatorių patriarcho V.Landsbergio kova su marsiečiais. Rezultatas – fiasko. Po to, kai V.Landsbergis stojo kedofilų pusėn ir ėmė pranašauti Antrosios Respublikos galą, Tėvynės sąjungos Politikos komiteto pirmininko nuomone nustojo domėtis ne tik partijos pirmininkas A.Kubilius, bet ir jo pavaduotojai, partijos taryba, valdyba etc.
Regis, vienintelis žmogus valdžioje, kuris įsiklausydavo į V.Landsbergio patarimus, buvo D.Grybauskaitė. Nieks kits čia nekalts, mergužėle tu pati, anot V.Landsbergio mėgstamų liaudies dainų.
Metų kova Nr.11. Iš Urdomos atsibeldusio Kėdainių kniaziaus kova už tai, kad nebūtų teisiamas, ir už teisę valdyti Lietuvą baigėsi kaukštelėjimu kakta į sieną. Prarasta ramybė Briuselyje už 50 tūkst. Lt per mėnesį, jokio posto Vyriausybėje nei jam, nei dviem jo garbintojoms, jokių šansų išvengti teismo ir dar pasiųstas ženklas patikliems sekėjams, kad V.Uspaskichas iš esmės nieko negali.
Metų kova Nr. 10. Pilietininko D.Kuolio kova už Respubliką. Rezultatas – 7 intelektualų po medžiu prie prezidentūros įkurta partija „Lietuvos sąrašas“ tapo pajuokos objektu, virtualus dalyvavimas Seimo rinkimuose ir realus idėjinis suartėjimas su „Respublika“.
Metų kova Nr.9. Bankininko V.Romanovo kova su iškrypėliais ir klounais žemėj, ore, sporte ir politiniam danguj. Rezultatas – nuolatiniai pokalbiai su dvasiomis, daug septintoko meninio lygio eilėraščių ir dar daugiau interviu motinos Rusijos žiniasklaidoje, net pusė procento balsų Seimo rinkimuose ir tik minus 10 mln. Lt skylė „Žalgirio“ biudžete (pats taip sako).
Kai prašo žiūrovų sumesti pinigėlių komandai, kurios biudžeto nesugebėjo apskaičiuoti, kiek primena Kisą iš žinomo I.Ilfo ir J.Petrovo romano: „Paaukokite duonos gabalėlį verslininkui, vos netapusiam kandidatu į prezidentus.“
Žinia centrinio banko valdytojui V.Vasiliauskui: V.Antonovas ir R.Baranauskas su dvasiomis nesikalbėjo, o vis tiek kaip blogai su „Snoru“ išėjo. Ar nepaaiškės, kad eilėraščius kurpiančio, bet 12 žaidėjų ir trijų trenerių algų nesugebančio be 30 proc. paklaidos apskaičiuoti bankininko kontorą reikėjo uždaryti 24 val. anksčiau už „Snorą“?
Metų kova Nr.8. Teisėjos N.Venckienės kova už teisę prisidengus mergaite šokdinti prezidentę, Seimą, teismus ir visą Lietuvą. Rezultatas – prakišo viską, ką žadėjo triuškinamai laimėti. Mergaitę teko grąžinti motinai. Apsijuokė, mesdama iššūkį rinkimuose I.Degutienei. Debatai parodė, kad, be kliauzų rašinėjimo, jos žinios, pavyzdžiui, apie eurą, artimesnės kokiam Maugliui nei pretendentei į įstatymų leidėjus.
Paguoda – „Drąsos kelias“ gavo 7 vietas Seime, nors žadėjo gauti bent 40 ir net neiti į Seimą, jei surinks tiek balsų, kiek surinko. Pažadą pamiršo. Antroji paguoda – policijos generalinis komisaras nepateikė N.Venckienei solidžios sąskaitos už policijos pajėgų dalyvavimą vykdant teismo sprendimą. Turi bučiuoti už tai rankas kojas D.Grybauskaitei, kad už tai sumokėjome mes – visi mokesčių mokėtojai.
Metų kova Nr.7. Ant Konstitucijos tapšnojusio eksprezidento R.Pakso kova už teisę būti išrinktam bent į Seimą. Dar vienas likimo smūgis. Bet ne paskutinis.
Metų kova Nr.6. Konservatorės V.Aleknaitės-Abramikienės ir njūkatalikų kova su R.Castelluccio spektakliu „Apie Dievo sūnaus veido koncepciją“. Rezultatas – užtikrinta spektaklio sėkmė. Spektaklis patiko net vienuoliui kunigui J.Sasnauskui.
Ir menininkės išsilavinimą turinčios Seimo narės grasinimas prišlapinti kultūros ministrui į lėkštę, ir katalikų jaunimo į žiūrovus mėtyti kiaušiniai atskleidė: net ir XXI a. daug kam Lietuvoje atskirti kūrybą nuo tikėjimo tebėra per sunkus uždavinys. Kažkas negerai švietimo karalystėje turbūt.
Metų kova Nr.5. Konservatorių A.Kubiliaus ir R.Juknevičienės kova už namų renovacijai skirtus pinigus nupirkti tris karinius sraigtasparnius. Turbūt prasčiausias ne tik metų – visos kadencijos sumanymas viešųjų ryšių požiūriu.
Metų kova Nr.4. A.Čekuolio kova už teisę vadintis visų pakraipų partijų ir valdžių propagandistu Nr.1. Vienareikšmiškai pavyko. Vaizdo klipą su A.Čekuoliu, beprotiškai agituojančiu už atominę jėgainę, nuo kito semestro būtina įtraukti į žurnalistikos studijų įvadą. Kaip iliustraciją, ko neturi daryti žurnalistas.
Metų kova Nr.3. Buvusio prezidentės atstovo spaudai L.Balsio bandymas išlįsti iš Milžinės paunksmės ir kova už teisę būti žaliu – pirmuoju Seime. Keista, bet jam tai pavyko.
Metų kova Nr.2. FNTT generolo V.Gailiaus kova su melo detektoriumi, vidaus reikalų ministru R.Palaičiu ir prezidente D.Grybauskaite. De jure – pralaimėjimas: atleistas iš FNTT vado pareigų. De facto – pergalė: liberalu žaibu tapusio V.Gailiaus išrinkimas į Seimą neliberaliame Joniškyje. Plius tai buvo ir pirmasis prezidentės pralaimėjimas būsimoje ilgoje jos šiųmečių pralaimėjimų grandinėje.
Metų kova Nr.1. Naujojo premjero A.Butkevičiaus kova už teisę vadintis kietu vyruku. Neįtikėtina, bet akivaizdu – jam pavyko. Jo partija laimėjo daugiausia vietų Seime. Partneris V.Uspaskichas pastatytas į kampą teisme. Negana to, jo reitingai aplenkė pačios karalienės Saulės.
Jei kas nors būtų apie tokį posūkį prabilęs prieš pusmetį, ką ten pusmetį – prieš pora mėnesių, jis būtų čia pat apšauktas bučiuojantis socialdemokratams užpakalį, o geriausiu atveju – visišku mišiugenu.
Sakykite, ką norite, aiškinkite, kad nežinomi politikos Dievo keliai, bet to vyruko su naivia kaimietiška šypsena ir kalbėjimu „o kaip jums, ponia, patogiau“, būsim neįvertinę. Bičas su pautais. Bent kol kas. Paskutinę metų dieną taip galėtų teigti ne tik užkietėjęs socialistas, bet ir konservatorius. Na, bent jau toks, kuris moka žodį, žino kelią, šįmet nustojo ėsti ir pradėjo valgyti.
Su Naujaisiais metais, nesibaigiančių tautinių karų ir mūšių dalyviai! Kuo mažiau neliečiamybių jums, kad jus kur penkios garliavos!
