Pagaliau ar 9 Konstitucinio teismo teisėjai pajėgūs ištirti, kokie buvo rinkimai – teisėti ar ne? Realiai ne. Nes tai ne jų, o vis dėlto policijos ir prokuratūros kompetencija. Ką sako policija? Šįmet po Seimo rinkimų pradėti 27 ikiteisminiai tyrimai. Prieš ketverius metus po to, kai laimėjo konservatoriai, liberalai ir A.Valinsko klounai, – 25. Tiek pat!
Tai kodėl prezidentė tempia laiką ir demonstruoja, kaip ji nenori dirbti su tais, prieš kuriuos ji atvirai agitavo ir kurie, nepaisant jos agitacijos, vis tiek laimėjo Seimo rinkimus? Gal ji bijo? Jei taip, tai ko bijo prezidentė?
Kad jai elgiantis kitaip, V.Landsbergis duos komandą megztosioms beretėms priminti jos nelabai patriotinę praeitį? Išgąsdino būsimos Seimo daugumos planas išplėsti koaliciją iki 88 narių? Būdama įtari, prezidentė išsigando teoriškai galimos apkaltos, kuriai užtenka 85 balsų? Spaudžia „Hitachi“ lobistai?
Kad ir kaip būtų, tokios situacijos šalyje dar nebuvo. Nei prezidentas A.Brazauskas, nors jis asmeniškai G.Vagnorių laikė nevertu premjero posto, neskelbė ultimatumų konservatoriams ir krikščionims demokratams 1996-aisiais, nei V.Adamkus, kai žlugo jo kurpta liberalų, centristų ir socialliberalų koalicija, ir teko kelią į valdžią atverti socialdemokratams, nei net R.Paksas su daugumą Seime turinčiomis partijomis taip nesielgė.
D.Grybauskaitė – geresnė, nes aukščiau už įstatymą ir tradiciją iškelia moralę? Taip įsitikinę jos nekritiški gerbėjai. Jei taip, tai kokia morale prezidentė vadovaujasi viešuosius ir privačius interesus supainiojusio savo kišeninio prokuroro pavaduotojo D.Raulušaičio atveju? Ar tokį pat „moralės“ rėtį prezidentė taikė ir buvusiai Seimo daugumai, kurioje netrūko nei teistų, nei įtariamųjų?
Politika turėtų būti švari. Tik kodėl prezidentė tuo nepasirūpino prieš rinkimus? Jei Darbo partija neturi teisės būti valdžioje, tai kodėl jai leista dalyvauti rinkimuose? Kodėl šalies vadovė iki rinkimų nesikreipė į Konstitucinį teismą? Neprašė paspartinti Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos? Visos apklausos rodė, kad Darbo partija bus tarp nugalėtojų.
Pagaliau kaip dabar kvalifikuoti kas penktą pilietį, balsavusį už Darbo partiją? Paskelbti penktadalį Lietuvos tėvynės išdavikais? Nes jei jų rinkta partija negali būti valdžioje, tai kaip ją į tą valdžią atvedę piliečiai gali nebaudžiami vaikščioti Lietuvos žeme?
Lietuvai būtų tūkstantį kartų geriau, jei ji neturėtų V.Uspaskicho ir jo partijos. Ir dar valdžioje. Puiku, kad prezidentė irgi nori, kad į Rusiją prieglobsčio nuo Lietuvos teisingumo kažkada bėgusio ieškoti V.Uspaskicho nebūtų valdžioje. Bet ar galima kilnaus tikslo siekti abejotinais metodais? Net caras Nikolajus II kažkada ant jam pakištų „Siono išminčių protokolų“, skelbiančių apie neva pasaulinį žydų sąmokslą, užrašė: „Gerų tikslų negalima siekti nedorais būdais.“
Šis karas – pavadinkime jį „moraliniu“ – yra ne su V.Uspaskichu, o su A.Butkevičiumi, kurio prezidentė nenori, tačiau kuriam ji neturi ką pareikšti.
Prieš trejus metus konservatoriai tą pačią Darbo partiją atvirai kvietė į Seimo daugumą. Prieš pat rinkimus „darbiečiai“ buvo „prieš“, bet kažkodėl vis tiek balsavo „už“ „gerosios“ Seimo daugumos stumiamą atominę jėgainę. Prezidentei tai buvo moralu, o dabar nebe? Kas A.Kubiliui leista, A.Butkevičiui – uždrausta? Jau vien dėl tokio dvigubo dugno turėtume bent formaliai suabejoti prezidentės kalbų apie švarią politiką nuoširdumu.
Panašu, kad prezidentė taip bando pridengti daug lėkštesnius dalykus, pirmiausia savo pačios norą valdyti taip pat komfortiškai, kaip ir iki šiol, kai A.Kubilius realiai neturėjo daugumos, ir jį buvo galima žeminti prezidentės kabineto tarpduryje.
Tai ar nėra taip, kad visas tas triukšmas dėl rinkimų teisėtumo sukeltas kaip tik dėl to, jog Darbo partija nebuvo pirma, kaip kai kas tyliai tikėjosi, todėl neliko kaip sudaryti užkulisiuose planuotą konservatorių koaliciją su dėl bylos amžinai pakabinto V.Uspaskicho partija?
Pirmąją vietą užėmus socialdemokratams ir koalicijų formavimo vairą perėmus A.Butkevičiui, kuriam dėtis su konservatoriais reikštų politinę mirtį, prezidentės kombinacija subliūško. Tiksliau už V.Laučių nepasakysi: šis karas – pavadinkime jį „moraliniu“ – yra ne su V.Uspaskichu, o su A.Butkevičiumi, kurio prezidentė nenori, tačiau kuriam ji neturi ką pareikšti.
Karas su tuo pačiu A.Butkevičiumi, kuris kažkada atsistatydino iš A.Brazausko kabineto finansų ministro posto, protestuodamas prieš ūkio ministro V.Uspaskicho siautėjimą. Ar naudoti V.Uspaskicho kortą ir lošti iš valstybės krizės bei dalies tautos paniekinimo yra moralu, spręskite patys.
