Iki praėjusios savaitės. Kai G.Kirkilo pavyzdžiu pasekė prezidentė. D.Grybauskaitė tapo pirmąja prezidente, kuri neatvyko į pirmąjį tautos išrinkto Seimo posėdį, tik nusiuntė Seimui laišką. Tikriausiai nieko nereiškiantis sutapimas – aukštosios partinės mokyklos auklėtinio keliu žengė buvusi jos docentė.
Ar prezidentė, kaip ir G.Kirkilas, slidinėjo Alpėse? Ne. Buvo užsiėmusi užsienio vizitais? Kur ten. Pas mus niekas nebevažiuoja, o D.Grybauskaitė tapo ir pirmąja mūsų prezidente, kuri kviesta nenuvyko į Lenkijos nepriklausomybės dienos šventę. Ką darė? Darbotvarkė buvo tuščia. Taigi galime tik spėlioti: gal liūdėjo, gal keršto planą audė? Istorijoje liks faktas, kad prezidentė pamynė tradiciją, o kartu ir tautos valią.
Buvo tikrai nemažai tokių, kuriems toks jos užsidarymas dramblio kaulo bokšte net labai patiko. Jie net įžvelgė tame nežingsnyje svarbų žingsnį. Kad prezidentė taip kovoja su politikoje kerinčiu blogiu.
Nesiginčysime dėl to. XXI amžius, kaip ir prieš tai nugyventas – nukrypimų ir iškrypimų amžiai. Vieni žaidžia šachmatais prie stalo, o kiti tai daro susirašinėdami. Kuo skiriasi šachmatai susirašinėjant nuo normalių? Šachmatai susirašinėjant – be galo ilgas procesas. Net žinant, kad ir normalūs šachmatai – ne 100 metrų bėgimas.
Taip ir su politika susirašinėjant. Kuri yra ne tik dar lėtesnis nei šachmatai susirašinėjant, bet ir pavojingas procesas. Kai sprendimus priimantieji argumentus pateikia ne vienas kitam, o tik reaguodami į televizijų ir portalų pranešimus, valstybė gali tapti panaši į psichiatrijos ligoninę.
Stiprūs politikai, kaip ir geri šachmatininkai, nevengia net paties nesimpatiškiausio oponento. Silpni politikai, kaip ir silpni šachmatininkai, bėga nuo realios politikos į politiką susirašinėjant.
Po prezidentės laiško Seimui kyla keletas klausimų. Ar laiškas reiškia, kad nebebus ir prezidentės metinio pranešimo Seimui? Seimas gaus tik laišką apie metinį pranešimą? O kaip bus su Valstybės gynimo tarybos posėdžiais – vyks susirašinėjant, nes juose privalo dalyvauti ir Seimo pirmininkas, „darbietis” V.Gedvilas? Socialdemokratui A.Butkevičiui suformuoti Vyriausybę prezidentė irgi paves laišku? O gal paves tai kažkam kitam, nes sakė, kad galima sudaryti net tris koalicijas be Darbo partijos?
Šizofreniška? Be abejo. Už tai, kad Seimo pirmininku taptų moterų krepšinio treneris V.Gedvilas, balsavo 84 Seimo nariai. Tai ir yra vienintelė galima valdančioji koalicija, kuri realiai turi 86, o po kovą dviejose apygardose įvyksiančių pakartotinių rinkimų greičiausiai turės 88 vietas.
Bet kuri kita koalicija, ir tai sąlygiškai, turi 49 mandatus – tiek balsavo prieš V.Gedvilą. Patinka tai mums ar ne, bet tokia yra Seimo rinkimų esmė.
Silpni politikai, kaip ir silpni šachmatininkai, bėga nuo realios politikos į politiką susirašinėjant
Tačiau juk yra be galo blogai, kai Seimo vicepirmininku išrenkamas labai prieštaringai vertinamas K.Komskis, o pirmuoju vicepirmininku – V.Gapšys, kuriam pareikšti kaltinimai, teisme nagrinėjama byla, kurioje jis gali būti nuteistas?
Nekyla abejonių: tai – Lietuvos Respublikos gėda. Bjauri demokratijos grimasa. Nes ir V.Gapšio, ir K.Komskio, ir V.Uspaskicho mandatai yra tokie pat kaip A.Kubiliaus, R.Juknevičienės ar N.Venckienės. Nė vienas iš jų nėra atsiųstas V.Landsbergio minimų marsiečių – visus juos išrinko Lietuvos piliečiai. Nors Darbo partijos rinkėjai visaip, kartais net ir teisingai, pravardžiuojami, bet jų teisės yra tokios pat, kaip ir konservatorius ar liberalus rinkusiųjų.
Tai ar įmanoma valstybės gėdą nuplauti kita grimasa – kai paniekinamas visas tautos išrinktas Seimas?
Rodydami vieni kitiems špygas, bendrai valdyti valstybę vis tiek privalėsiantys prezidentė ir Seimo dauguma blogina ir taip nekokią atmosferą. Ne tik politinę – ir pilietinę, o tai skatins naujus rinkimų recidyvus. Ar mes tokie turtingi, kad prezidentė ir Seimo dauguma gali sau leisti valdyti Lietuvą susirašinėdami? Keršydami vieni kitiems?
Prezidentės sukeltas triukšmas dėl Darbo partijos vertybiškai yra gražus. Ji net privalėjo pasakyti, kad Kėdainių kniazius yra nuogas. Kita vertus, jei tai tikrai buvo tik vertybinis žingsnis, kodėl jis toks pavėluotas ir su dvigubu dugnu?
Oponentai gali priminti, jog Seimo laikinoji tyrimo komisija prieš pat 2008-ųjų Seimo rinkimus buvo pripažinusi (ne įtarusi, o pripažinusi) konservatorių partiją bendradarbiavus su teroristine organizacija. Ir ką? Nors terorizmas laikomas sunkesniu nusikaltimu už finansinius, konservatoriai po to laimėjo daugiausia mandatų Seime, o jų premjeras pirmąkart šalies istorijoje išbuvo valdžioje visą kadenciją. Ne tik V.Adamkui, bet ir D.Grybauskaitei nekilo minčių pareikalauti koalicijos be konservatorių.
Politikoje, kaip ir mene, dažniausiai lemia vertintojo skonis. Vieni gali iki užkimimo girti prezidentę už kietą jos poziciją, o kiti rėkti, kad tas prezidentės karas su Darbo partija tik nevykusiai bandė paslėpti preventyvinį smūgį tikėtinam premjerui A.Butkevičiui. Ir vieni, ir kiti bus teisūs.
Jei svarstytume antrąjį variantą, prieitume prie išvados, kad D.Grybauskaitė suklydo bandydama A.Butkevičių iškart paversti tokiu pat paklusniu kaip A.Kubilius. Teisingai numačiusi, kad A.Butkevičius yra silpnas politikas, kurį lengva išgąsdinti, prezidentė neapskaičiavo, jog jis, net ir norėdamas jai paklusti, negalės to padaryti.
Tokiu atveju jo, kaip partijos pirmininko, kėdė imtų slysti. Antra, o tai daug svarbiau, A.Butkevičiui paklusti besąlygiškai būtų reiškę, kad Socialdemokratų partija atsisako garantuoto dominavimo būsimoje Vyriausybėje, vietoj jo gaudama tik politiškai neperspektyvų, o jos rinkėjams dar ir nesuvokiamą pritarinėjimą konservatorių bei liberalų dominavimui.
Palikdama A.Butkevičiui galimybę tik paklusti jos ultimatumui, prezidentė nepaliko jam kitos išeities kaip tik atmesti ultimatumą. Pati to nenorėdama, prezidentė padarė A.Butkevičių stipresniu nei jis yra. O nevykęs bandymas daryti politiką susirašinėjant tūkstančiams prezidentės šalininkų prieš jų pačių valią pirmąkart pakišo mintį išdavikę – o gal ir pati prezidentė yra silpna?
Vyriausybės formavimas, kuris, prezidentei dar prieš žaidimą įsivarius save į kampą, bus skausmingas abiem pusėms, šį jausmą gali dar labiau sustiprinti.
