Bet juk V.Uspaskichas pareiškė, jog derybos dėl valdžios vyks pagal formulę 3+1, kur “1” yra Liberalų sąjūdis. E.Masiulis tai patvirtino ir pridūrė, kad liberalai į valdžią eis tik su konservatoriais.
Ne įrodymas? Be abejo, ne. Tik kažkodėl A.Kubilius su V.Uspaskichu bendrauja taikiai, užtat kaip premjeras nuoširdžiai raunasi su socialdemokratais! Ir, ko gero, girdėjote, ką apie ateitį kalba Seime vietą jau užsitikrinęs liberalas, Klaipėdos uosto bosas E.Gentvilas? Jei jo partija liks valdžioje, tai kam jam į tą Seimą, o jei neliks – tada jau taip, teks tapti Seimo nariu, nes kita valdžia išgrūs iš tokios šiltos vietos.
Ką tai sako? Kad viltis konservatoriams ir liberalams likti valdžioje ir gyva, ir svarbiausia – rimta. Tai kodėl tada A.Kubilius, E.Masiulis ir V.Uspaskichas dar nepasiskelbė būsima valdžia?
V.Uspaskichui iki antrojo rinkimų naudingiau vaizduoti, kad jis dedasi su socialdemokratais. Jeigu jis imtų aiškinti, kad dėsis su konservatoriais, „darbiečių” rinkėjai gali to ir nesuprasti. Lygiai kaip ir konservatorių rinkėjai. O kas nori prarasti mandatų?
Bet po rinkimų viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. V.Uspaskichui, kuriam po kaklu kybo Darbo partijos juodosios buhalterijos byla ir gali dar pakibti balsų pirkimo bylos, daug naudingiau dėtis su konservatoriais, nei su socialdemokratais, nes visi, kurie eina su konservatoriais, nepriklausomai nuo jų plauko ir praeities vingių, automatiškai tampa dorais patriotais. Ir priešingai, visi konservatorių oponentai, net jei tai būtų idealistai, automatiškai apšaukiami tautos priešais ir Rusijos agentais.
Ar reikia aiškinti, kad V.Uspaskichui naudingiau tapti „patriotu” nei „Rusijos agentu”? Bet kuriuo atveju V.Uspaskichas, palyginti su 2004-aisiais, kai jį maustė socialdemokratų derybininkai, dabar yra padėties šeimininkas. Dabar renkasi jis.
Yra dar vienas veiksnys, kodėl V.Uspaskichas gali susimesti su konservatoriais. Tai neeiline rinkimų agitatore virtusi prezidentė. Tiesa, ji agitavo balsuoti ir prieš socialdemokratus, ir prieš Darbo partiją. Bet kadangi tauta įžūliai nepaklausė D.Grybauskaitės žodžio, jos honoro žaizdoms patepti tiktų ir tai, kad bent viena iš dviejų šių partijų būtų išspirta iš valdžios dalybų.
Yra dar vienas veiksnys, kodėl V.Uspaskichas gali susimesti su konservatoriais. Tai neeiline rinkimų agitatore virtusi prezidentė.
Kaip tai įmanoma? Konservatoriai laimi kuo daugiau dvikovų antrajame rinkimų ture, tampa rinkimų „laimėtojais”, ir prezidentė formaliai visiškai teisėtai gali siūlyti formuoti Vyriausybę tam pačiam „istoriniam” premjerui A.Kubiliui. O jau šis formulę 3+1 paverčia 2+1, kur “1” – Darbo partija.
Ar gali taip negrabiai lošti prezidentė?
Dar ir kaip gali. Ką ji sakė po referendumo? Padėkojo tautai, kad aktyviai dalyvavo referendume? Ne, trenkė jai šlapia mazgote, pareikšdama, kad tie, kurie balsavo „prieš”, sudaro tik trečdalį šalies registruotų rinkėjų. Tai, kad balsavusieji „už” tesudaro šeštadalį, D.Grybauskaitė „pamiršo”. Regis, per trejus metus prezidento poste bet kas turėtų išmokti pralaimėti, bet buvusius partškolos docentus, patys žinote iš tautosakos, kas gali ištiesinti.
Kaip, beje, ir A.Butkevičių, kuris per kelias valandas po pirmojo rinkimų turo, lyg Simonas po Jėzaus nukryžiavimo, triskart keitė nuomonę dėl atominės jėgainės.
Tačiau kas, jei ne Socialdemokratų partija rėkė, jog būtina atsiklausti tautos? Kas, jei ne jie primetė tą referendumą? Ir ką? Atsiklausė tautos nuomonės, gavo aiškų jos atsakymą „Ne!” ir čia pat išmetė jį į pirmą pasitaikiusią šiukšlių dėžę. Iš baimės, kad prezidentė, kuriai trūks plyš reikia atominės, gali jo kandidatūros į premjerus nepasiūlyti.
Tokiai partijai užtrenkti prieš pat jos nosį valdžios duris būtų sveika. Net žinant, kad kiti, kurie susės už tų durų, tikrai ne geresni.
