Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Rimvydas Valatka: Žaliavalgių Lietuva – „Ne!“ kiaulėms, skalūnams ir karvėms

Brrr, koks šaltas tas globalinis klimato atšilimas. Po gruodžio 13-osios kvailioja ir gamta, ir valdžia. Baigiantis ketvirtam žiemos mėnesiui po storu ledu dūsta lydekos ir ešeriai. Parskridusios pempės neranda dirvonų paklykauti. Po 100 dienų apmąstymų į šiltus kraštus vargais negalais išskridusio premjero A.Butkevičiaus kabinetas neranda darbų tęsinio.

Kai grįš, sudarys dar vieną komisiją. Pavasario vėlavimui ištirti. Bet neturim politikuoti, vis pakartoja premjeras. Kurį žurnalistai – tai jis pastebi – vis bjauriau iškraipo. Tačiau jis nesiskundžia. Socialdemokratai + darbotvarkė = visos Lietuvos salamakinizacija.

Žygaičių kaimo etikos didvyrio A.Salamakino įkvėpti Seimo Aplinkos ir Ekonomikos komitetai nusprendė siūlyti Vyriausybei net neieškoti skalūnų dujų.

Teisingai. Kam mums tie dešimtys milijardų iš kažkokių skalūnų? Arabų, jankių ir rusų, o ne pagonių tai biznis. Dujas pirkome ir pirksim iš rusų.

Pagonims reikia tiek mažai. Tyro šaltinio vandens, bičių drevės medyje, koplytstulpio su Rūpintojėliu, teisingo atlyginimo, didelės pensijos, kontrabandinių cigarečių ir vietinio bambalinio, bet labiausiai – tuščių žalių pievų su toli toli besiganančiomis karvėmis.

Bus karvių – bus ir dujų, krizena apsalamakintas lietuvis. Ir deda žalią ant „Chevron“ net Šiauliuose, kur skalūnais nė nekvepia. Užtraukim, broliai. Ėsk, karvute, žalią šieną ir atnešk man balto pieno.

Kiaulės mums smirdi. Skalūnų dujos sugadins takelį per Žygaičių pievas, o dar blogiau – pakenks V.Putino kėslams Lietuvoje. Su karvėmis per daug vargo. Ką valgysim, vaikai?

Žalia idilija. Kaip čia pasakius. Penktadienį vykęs Žemdirbių suvažiavimas liūdnai konstatavo, kad paskutinė karvė Lietuvoje bus paskersta po 20 metų.

Aritmetika – paprasta. Lietuva beturi tik 25 tūkst. karvių. Vyresniems ūkininkams paliekant šią ašarų pakalnę, jaunimas karvių kratosi. Karvių skaičius kasmet mažėja 4–5 procentais. 2033 m. balandį, prieš Velykas, dalyvaujant prezidentei, premjerei ir žemės ūkio ministrei, tiesiogiai transliuojant per „YouTube”, paskersime ir šustauskiškai pamausime ant iešmo paskutinę Lietuvos karvę.

Paskutinė lietuviška kiaulė bus paskersta dešimtmečiu anksčiau. Jei ne prakeiktos danų kiaulidės, kiaulių jau neaugintume.

Danų atkaklumo ir tautinių žaliųjų praskydimo dėka kasmet dar išauginame ir paskerdžiame po 800 tūkst. kiaulių. Perpus mažiau nei A.Smetonos laikais. Dukart mažiau, nei sukerta tautiniai dešrų, kindziuko ir karbonado valgytojai. Net 50 proc. kiaulienos importuojame iš Lenkijos.

Kiaulės mums smirdi. Skalūnų dujos sugadins tyrą šaltinį ir takelį per Žygaičių pievas, o dar blogiau – pakenks „Gazprom“ bizniui ir V.Putino kėslams Lietuvoje. Su karvėmis per daug vargo. Ką valgysim, vaikai? Ar eidami į susalamakintus piketus esame apsisprendę pirštą žįsti? 

Nusipirksim! Leiskite pasiteirauti – už ką? Kur tas pasakos avinėlis, auksiniais besipurtantis? Norinčių žįsti pirštą irgi nepastebėta. Kalbomis apie būtinas angliškas algas ir pašalpas bei vokiškas pensijas visus televizijos ir interneto forumus tauta išūžė. Nors vis dažniau vėl demonstruoja rusišką veržlumą prie darbo.

Kam rūpi, kad auksinius eksporto kiaušinius dedantys tekstilės, baldų ir trąšų fabrikai veikia paskutinį dešimtmetį, o gal ir penkmetį? Po to užsidarys. Neatlaikę Kinijos ir Indijos fabrikų konkurencijos.

Kas tada? Už ką, išdidžiai atsisakę naudoti net tai, ką turim ant žemės ir po žeme, pieną ir mėsą pirksim? Už ką mėšlinas lauko tupyklas, kuriomis naudojasi kas šeštas lietuvis, pakeisim į švarius vonių kambarius? Jei Seimo Aplinkos komitetas nebūtų susalamakintas, jo nariai, ir be Mokslų akademijos išminčių, nesunkiai būtų apskaičiavę, jog Žygaičių seniūnijos išvietės gruntinius vandenis teršia pora tūkstančių kartų smarkiau nei visi planuojami skalūninių dujų gręžiniai kartu paėmus.

Pagaliau kas – jei jau tupyklos žalsvai raudonų nosių neriečia – uždirbs angliškoms algoms ir vokiškoms pensijoms? Gausime iš lietuviškų IT programų, lazerių ir nanotechnologijų?

Apsidairykite. Paklausinėkite kaimynų, pusbrolių, tetų ir pažįstamų: kiek jie pažįsta jaunuolių, kurie pernai pasirinko studijuoti matematiką, chemiją, fiziką, informatiką? Išpūs akis, klausdami, o kas ta matematika. Pernai tokių studentų buvo 5 000. Šįmet tokių keistuolių bus dar mažiau. Katino ašaros. Be to, gabiausi dar renkasi Vakarų universitetus. Ir emigraciją.

Tūkstančiais mūsų universitetų kepami socialiniai darbuotojai, vadybininkai, teisininkai ir lituanistai  yra gražu. Bet visi tie šaunuoliai „su aukštuoju“ žemėje galėjo smarkiai daugintis tik po to, kai ant kojų tvirtai stovėjo ūkininkai, verslininkai ir pramonininkai, mokslininkai, inžinieriai, technologai ir finansininkai.

Problema? A.Butkevičius sudarys naują darbo grupę. Kuri per trejus metus taip ir neišsiaiškins to, kas, ir be darbo grupės, žmogui, nesusipykusiam su protu, jau senokai aišku.

Tai, kad su tokiu požiūriu, jog kaimui, gatvei ar kvartalui ėmus šaukti „prieš” bet kurį projektą, geriau nedaryti nieko – o toks požiūris vis labiau įsivyrauja ir tautoje, ir valdžioje, – jau netrukus vietoj karvių patys vasarą rupšnosim žolę Žygaičių pievose, o  žiemą šlamšim spyglius ir graušim drebulių žievę nacionaliniuose parkuose bei draustiniuose, kurių turim kiek daugiau nei karvių ūkių.

Išjungiam šviesas, Lietuva. Be jokių ten žaliųjų raginimų. Ne valandai, kaip šeštadienį. Visam laikui. Tegyvuoja žaliavalgių Lietuva.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos