Na, ne kažkas kažką, o Vasiliauskaitė Donskį. Vasiliauskaitė parašė tikrą, raumeningą kairįjį tekstą. (Kadangi konkuruojančiame portale, nuorodos neduosiu, bet žinote, apie ką aš). Parašė ne kokį nors ten naujosios kairės liberalų skystalą, bet, kaip jai būdinga, platonišką hardkorinį pusiau manifestą.
Nieko nuo nieko neginu ir nemoralizuoju. Logiški ir aiškūs (ne masėms, bet tiems, kas supranta) tekstai yra stipru. Ir diskusijos yra gerai. Ir šis tekstas tikrai ne prieš Nidą, kuri sąžiningai ir logiškai dėsto savo poziciją. Tekstas skirtas persergėt tuos, kas nesupranta loginių implikacijų (o jei nežinot, kas yra implikacija, tai ir neskaitykit, nes po to kaltinsit autorių, kad nesuprantamai kliedi). Jei jūs vienos ar kitos pusės radikalas, tai irgi neskaitykite, nes jums jokių pretenzijų – jūs nuoseklūs, ir viskas su jumis gerai (blogai).
Atmetus kverbatkas ir mandagumus, Vasiliauskaitė sako: „kiek galima seilėtis ir gerbti vienai kitą, turim eit ringan ir išsiaiškint, kas čia alfa patinas“. Kadangi jos tekste paminima tolerastija, ir užsipuolama mainstreamo ikona, tekstas patrauklus ir radikalams įvairiose pusėse, ir intelektualiems autošaltkalviams bei dizaineriams (likusios teksto dalies jie nesuprato).
O jei esi trolis ir tavo agenda keiktis ir neargumentuotai krauti ant visų ir visko, smagu, kad mandagaus kalbėjimo apologetas padedamas į vietą. Nes kiek čia galima gyventi tikint, kad taika ir stabilumas svarbiausios siekiamybės. Žinia, kad tai turėtų būti Tiesa, Racionalumas, Tauta, Rasės grynumas ir sturm und drang.
Kiek čia galima gyventi tikint, kad taika ir stabilumas svarbiausios siekiamybės. Žinia, kad tai turėtų būti Tiesa, Racionalumas, Tauta, Rasės grynumas ir sturm und drang.
Vasiliauskaitės, kaip ir Platono, žavesys tame, kad ji skaidri, nieko nevynioja į liberalaus realpolitik vatą ir reiškia tą patį sentimentą kaip originalūs nusivylę dvidešimto amžiaus vidurio kairieji: „PAPIRKO“.
Liberali demokratija perka taip pat, kaip Jėzus gelbėja. Taika biznio variklis, todėl natūralu, kad liberali viešoji nuomonė gludina kampus, stengiasi neįžeist, stengiasi prie visų prisitaikyt ir atrasti žemiausią bendrą vardiklį, nesiginčija, kad Pikul gražuolė, Marcinkevičius ir Brazdžionis iškilūs poetai, ir neprieštarauja kai a.a. Povilaitį vadiname Maestro. Kaip sakė Nietzsche, krikščionybė ir demokratija tai vergų moralė. Nes silpnesni nurodinėja stipriesiems, kaip elgtis.
Liberali demokratija viską pasmaugia šilkinėmis pirštinėmis, nieko tiesmukai nedrausdama, bet viską sugerdama ir nukenksmindama. Che Guevara? Ant marškinėlių jį, ir lai neša pelną. Bankininkai ir vyriausybės nariai važinėja savo motociklais su antsiuvu 1% ir niekam galvos neskauda.
Problema tik, kad alternatyva gali nepolitkorektišką buržua nugąsdinti. Viena vertus, smagu daiktus vadintis tikraisiais vardais (boba, nig..., py...), kita vertus, privačią nuosavybę uždraus.
Ironiška, bet jei panašaus radikalumo nuostatos (nesvarbu, iš kairės ar dešinės) triumfuotų ir liberastijos liūnas būtų nudrenuotas, patys pirmi gatves šluotumėt, jei ne degute ir plunksnose išvolioti po gatves besiritinėtumėt.
Neoliberalūs putlučiai ploja delniukais, nu, kad net ir Vasiliauskaitė ant tolerastų pavarė. Ironiška, bet jei panašaus radikalumo nuostatos (nesvarbu, iš kairės ar dešinės) triumfuotų ir liberastijos liūnas būtų nudrenuotas, patys pirmi gatves šluotumėt, jei ne degute ir plunksnose išvolioti po gatves besiritinėtumėt.
Nes Nidos argumentacija (girdėta šimtus kartų, taip pat kaip ir šis postringavimas) veda prie esminio klausimo: „kas vadovaus?“.
Ir kas nustatys kriterijus ir normas, kaip reikia elgtis, išsprendus ginčą iki pabaigos. Jau Platonas argumentuotai parodė – nuosavybė yra visų bėdų šaltinis. Bet žmonės vis nesugeba pasitikėti protingesniais, priimti valinio sprendimo (kaip Garastas arba Nietzsche) ir pereiti į kokybiškai naują lygį.
Nors iš moralinės pusės didelio skirtumo tarp neoliberalių žiurkių lenktynių ir utopinio socializmo nematau, bet, žinot, kalbant atvirai, tokiam buržua kaip aš kur kas saugiau ir stabiliau, kai vadovauja koks nors pilkas, netalentingas, nesimpatiškas ir necharizmatiškas Kubilius arba Butkevičius, negu intelektualiai pajėgi ir nuosekli Vasiliauskaitė. Sakau tai su pagarba. Bet kuo jautiesi teisesnis, tuo ranka sunkesnė. ISIS.
TAIP PAT SKAITYKITE: Leonidas Donskis: Man skauda
