Lietuvos visuomenė ir net politinis elitas būsimą didžiausią pasaulio ekonomiką supranta labai paviršutiniškai. Šis supratimas varijuoja tarp Tadžikistano tipo agrarinės diktatūros, Šiaurės Korėjos tipo ideologinės utopijos ir Singapūro tipo pinigų spaustuvės stereotipų. Dažnai nuošalyje lieka sudėtingi agrarinės visuomenės transformacijos procesai ar istorinė atmintis – didelė gyventojų dalis dar ryškiai atsimena kultūrinės revoliucijos laužus ir badą.
Į Kiniją atvykstantys lietuviai vis dar nustemba negalėdami pasitikrinti savo el. pašto, sekti socialinius tinklus ar, aktualiau, dalyvauti nuotoliniuose susitikimuose įprastose platformose.
Paminėti verta ir visuomenės apolitiškumą, sudėtingą nomenklatūros tinklą, globalaus dominavimo ambicijas ir partijos suvoktus valstybės uždavinius. Į Kiniją atvykstantys lietuviai vis dar nustemba negalėdami pasitikrinti savo el. pašto, sekti socialinius tinklus ar, aktualiau, dalyvauti nuotoliniuose susitikimuose įprastose platformose.
Sunku patikėti, tačiau Lietuvoje kinų kalbos mokosi mažiau žmonių nei yra kinų, Kinijoje besimokančių Lietuvių kalbos.
Gal Kinija tiesiog nėra mūsų akiratyje? Nedaug kas pastebėjo, tuo labiau skaitė Kinijos ambasados užsakomuosius straipsnius lietrytyje (koks sutapimas, tiesa?). Sunku patikėti, tačiau Lietuvoje kinų kalbos mokosi mažiau žmonių nei yra kinų, Kinijoje besimokančių Lietuvių kalbos. Tad ką ir kodėl Lietuvoje vertėtų žinoti apie Kiniją?
Gerovė su kiniška specifika
Bet kuris sovietinius laikus prisimenantis lietuvis būtų šokiruotas tuo, kaip 21 amžiaus Kinijos Liaudies Respublikos valstybės struktūra primena Sovietų Sąjungos valdymo modelį: darbo kolektyvai, partinės kuopelės, plenumai, liaudies deputatai ir penkmečio planas. Lietuviai, kuriuos pribloškė Vilniaus mieste kabėjusios Kinijos užsakytos reklamos su sovietine simbolika ir propaganda, Kinijoje išsyk atkreipia dėmesį į vizualų komunizmo aspektą – lyderius giriančias laikraščių antraštes, liaudį telkiančius lozungus ir vado kultą.
Nekalbu apie atvykusiems užsienio studentams privalomas politinio orientavimo paskaitas. Nenuostabu – šalies (ir partijos) vadovas Xi Jinping – studijuoja ir oficialiai įgyvendina klasikinį mūsų jau primirštą marksizmą-leninizmą valstybės gyvenime. Ta pati gerovės valstybė, tik kitaip.
Žinoma, statistiniai duomenys Kinijoje tiek pat oficialūs, kaip ir Sovietų Sąjungoje...
Tačiau, jau įspėjau, kad nereikėtų skubėti brėžti paralelių su Šiaurės Korėja. Deng Xiaoping prieš 40 metų įvesta socialistinė rinkos ekonomika, savo laiku priminė perestrojkos kooperatyvus, išskyrus tai, kad atvertos sienos užsienio investicijoms per šį laikotarpį nulėmė skurdo šalyje sumažėjimą (vyriausybės duomenimis) nuo 88 iki 0.6 procentų (Lietuvoje šių metų duomenimis skurdas siekia 20,6 proc.). Žinoma, statistiniai duomenys Kinijoje tiek pat oficialūs, kaip ir Sovietų Sąjungoje... Vis dėlto, vos per trejus mano gyvenimo Kinijoje metus investicijų importo ir eksporto balansas apsivertė nuo 2:1 į 1:2, savaime suprantama, Kinijos naudai.
Ne tik statistika tarnauja visuomenės gerovei. 2019 m. Kinija pralaimėjo ginčą Pasaulio prekybos organizacijoje dėl savo reikalavimo būti laikoma laisvos rinkos ekonomika. Išties, nelengva laisvos rinkos principais paaiškinti ekonomines priemones, pagal kurias valstybės bankas iš valstybės fondų valstybės nurodymu teikia paskolas valstybės įmonėms, mokančioms savivaldybėms už žemės naudojimą ir paslaugas, tiesiogiai įgyvendinančioms socialinę politiką
Vidutinių pajamų vilionė
Vienaip ar kitaip, nuo makroekonominių ciklų apsaugotas Kinijos gyventojų gerbūvis nuosekliai kilo, savaime suprantama, keldamas ir namų ūkių lūkesčius. Visiškai nuspėjamai KKP nubrėžtas 2015–2020 penkmečio planas reikalavo, kad 2010 metų gyventojų pajamos per dešimtį metų išaugtų lygiai dvigubai taip simboliškai pakeldamas šalį į „vidutinių pajamų valstybės“ (xiaokang shehui) kategoriją. Išties, nuolatinis gyventojų darbo užmokesčio augimas nurodomas partijos programose jau nuo 1980 m.
2020 metai buvo neeiliniai. Pandemija iki minimumo sumažino net oficialų ekonomikos augimą.
Šiame istoriniame/politiniame kontekste sunku būtų įtikinti Kinijos keturiasdešimtmetį, tuo labiau neseniai darbą gavusį „Z kartos“ atstovą, kad jo atlyginimo lūkesčius gali koreguoti sudėtinga šalies ekonominė padėtis. Skirtingai nei ideologinėje Š.Korėjoje, milžinišką, nevienalytį ir toli nuo sostinės nutolusį Kinijos plebusą jungia pirmiausia gerėjančio gyvenimo lūkesčiai, kuriuos tik papildo kultūrinio-istorinio identiteto elementai.
2020 metai buvo neeiliniai. Pandemija iki minimumo sumažino net oficialų ekonomikos augimą. Planuojami metų rezultatai rodo tik kiek daugiau nei 1% BVP augimą (iš užsibrėžtų 6%), ir tas pats – dėl išaugusio medicinos preparatų ir susijusių prekių eksporto. Ar jo pakaks pateisinti Vyriausybės veiksmus? Tik lyginant su alternatyvomis. Vakarų demokratijų, ypač JAV ir Jungtinės Karalystės, neryžtingas ir nenuoseklus atsakas į pandemijos iššūkius be jokios abejonės suteiks papildomo pasitikėjimo kredito komunistų partijai. Vis tik būtų labai klaidinga tvirtinti, kad pasaulinė krizė sutampa su Kinijos tikslais.
China Dream, bendros žmonijos ateities bendrija, Belt and Road iniciatyva
Tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas yra puikiai suvoktas valdančiosios komunistų partijos tikslas, pirmiausia – kaip šalies gerovės didinimo priemonė, tačiau kartu ir tarptautinės paramos režimui garantas. Net keletas nevykusiai išverstų partinių lozungų sparčiai skinasi kelią iš plenumų programų į tarptautinius dvišalius ir daugiašalius dokumentus.
Vieni jų skirti išskirtinai propaguoti Kinijos pasirinktą politinę sistemą, formuoti šalies įvaizdį, kiti, kaip autorinis prezidento „Šilko kelio“ projektas – dar ir užtikrinti tiekimo grandines ir vartojimo rinkas. Atmesdama neparankų „sąjungininkų“ terminą, Kinija siekia sukurti abipusiai naudingų („win-win“) „partnerysčių“ tinklą – politinę įtaką užtikrinančių įsipareigojimų sistemą.
Vis aktyvesni Kinijos veiksmai tarptautinėse organizacijose, didėjanti prisiimamų finansinių įsipareigojimų apimtis rodo įsisąmonintą daugiašalio bendradarbiavimo reikšmę, tačiau kartu ir didėjančias Kinijos galimybes daryti įtaką daugiašaliamss procesams. Šios tendencijos rezultatus turėtume matyti artimiausioje ateityje, tačiau šiandien daugelis sutinka, kad Kinijos užmojų sėkmė labiausiai priklausys nuo to, kaip Vakarų demokratijų globalūs tikslai rezonuos su besivystančių valstybių poreikiais.
Štai, A.Lukašenkos ekonominė strategija tiesiai šviesiai įvardija Kiniją, kaip svarbiausią strateginį partnerį, nespjauna į šį žaidimą ir Vengrijos premjeras.
Nebūkime naivūs, demokratijos stiprinimas – tikrai nėra demokratinių institucijų stokojačios Kinijos užsienio politikos tikslas (prisiminkime kad ir neseną Kinijos sveikinimą Šiaurės Korėjos diktatoriui, prisiėmusiam ir vadovavimo partijai naštą). Kinijos draugystės iniciatyvomis susiviliojusių valstybių vadovams nebūtinai rūpi tik dosnios paskolos infrastruktūros projektams. Kinijos draugystė dažnai suvokiama kaip gundanti alternatyva vakarietiškai teisinės valstybės tvarkai, arba bent kaip korta derybose su pasaulio galingaisiais. Štai, A.Lukašenkos ekonominė strategija tiesiai šviesiai įvardija Kiniją, kaip svarbiausią strateginį partnerį, nespjauna į šį žaidimą ir Vengrijos premjeras.
Dėl jau anksčiau įvardintų priežasčių Kinijos vyriausybė nesiryš aukoti ekonominės gerovės vardan ideologijos eksporto.
Kita vertus, bet kurio režimo stabilumas yra neatsiejamas nuo tarptautinio stabilumo. Dėl jau anksčiau įvardintų priežasčių Kinijos vyriausybė nesiryš aukoti ekonominės gerovės vardan ideologijos eksporto. Silpnų lyderių ir augančio nacionalizmo susilpnintos vakarų vertybės – puiki dovana propagandai, tačiau vidinis stabilumas, augantis prekių ir kapitalo eksportas – pagrindinis komunistų partijos tikslas.
Mažiausia iš galingųjų
Kur gi šioje mozaikoje atsiduria Lietuva? Europoje. Lietuva dalyvauja Kinijos iniciatyvose, atveriančiose ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo galimybes, priimdama Kinijos siūlomas sąlygas ir leksiką. Septyniolikos Rytų ir Vidurio Europos valstybių ir Kinijos bendradarbiavimo platforma – vienas iš tokio Kinijos apibrėžto tarptautinio bendradarbiavimo modelio pavyzdys.
Reikia turėti galvoje, kad Kinijos ekonominė galia ir įtaka diktuoja nelygius/nelygiaverčius dvišalius santykius.
Galima teigti, kad būtent ši Kinijos iniciatyva padėjo įgyvendinti ne vieną transporto, verslo, kultūros ar mokslo bendradarbiavimo projektą pastaraisiais metais. Tačiau nė viena šio projekto narė be Kinijos pavieniui nėra pajėgi pakeisti darbotvarkės (pavyzdžiui, įtraukti atominės energetikos saugumo ar žmogaus teisių apsaugos klausimus) nustatytus darbo metodus ar atsisakyti šio mechanizmo neprisiimdama galimos žalos konkurencingumui rizikos, bent jau trumpame laikotarpyje.
Prisiminti įšaldytų politinių santykių patirtį gali ir Lietuva, ignoravusi primygtinį reikalavimą neremti Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos.
Reikia turėti galvoje, kad Kinijos ekonominė galia ir įtaka diktuoja nelygius/nelygiaverčius dvišalius santykius. Naujoji Zelandija ar Norvegija puikiai supranta ekonominės priklausomybės nuo Kinijos prekybos ar rizikas. Gal dėl to nereikėtų skubėti nubraukti ir Europos Sąjungos pasirašytos investicijų apsaugos sutarties, įstatančios dvišalį bendradarbiavimą į teisės normų rėmą. Juk prisiminti įšaldytų politinių santykių patirtį gali ir Lietuva, ignoravusi primygtinį reikalavimą neremti Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos.
Kinijos ambasadoriaus užsakomieji straipsniai Lietuvos dienraščiuose – puiki iliustracija to, kad Lietuvos žmonių nuomonei Kinijos vadovybė nėra visiškai abejinga.
Lietuvoje nelieka nepastebėti ir Kinijos vienašaliai veiksmai Pietų Kinijos jūroje, žmogaus teisių situacija Honkonge, ar egzistencinė grėsmė Taivanui. Kinija turi suprasti, ir turbūt supranta, kad dėl istorinių ir geopolitinių priežasčių Lietuvos visuomenės simpatijos šiuose konfliktuose nebus Kinijos pusėje. Būtų puiku, kad mandagi, tačiau aiški vertybinė Lietuvos pozicija atsispindėtų ir dvišalių kontaktų aukščiausiame lygyje metu.
Kinijos ambasadoriaus užsakomieji straipsniai Lietuvos dienraščiuose – puiki iliustracija to, kad Lietuvos žmonių nuomonei Kinijos vadovybė nėra visiškai abejinga. Nuolatiniai ir atviri dialogai klausimais, kuriais nuomonės išsiskiria – vienintelis kelias į pasitikėjimu grįstus tarptautinius santykius.
Europos Sąjunga 2019 m. strateginėje darbotvarkėje įvardina Kiniją bendradarbiavimo partnere, derybų šalimi, ekonominiu konkurentu ir sisteminiu priešininku. Savo politiką Kinijos atžvilgiu ES apibrėžia kaip realistinį, veiksmingą ir nuoseklų įsitraukimą, pagrįsta vertybėmis ir interesais. Lietuva, įgyvendindama ES užsienio politikos tikslus pirmiausia yra saistoma šių darbotvarkės principų.
Europos Sąjunga 2019 m. strateginėje darbotvarkėje įvardina Kiniją bendradarbiavimo partnere, derybų šalimi, ekonominiu konkurentu ir sisteminiu priešininku.
Kinijos dydis ir ekonominiai svertai neprilygsta lietuviškiems. Vis dėlto mūsų įtaka ir politinė svarba nėra apibrėžta tik teritorijos dydžiu ar gyventojų skaičiumi. Kaip man tvirtino Estijos ambasadorius Pekine Toomas Lukk, perfrazuodamas olandišką posakį, Lietuva yra mažiausia valstybė iš galingųjų. Jei ne dėl realios įtakos, tai dėl nacionalinės savimonės ir ambicijų regione.
Būtent mūsų vidinis politinis konsensusas ir sugebėjimas išreikšti bei įgyvendinti savo interesus, aktyvumas ginant partnerių interesus, aiški pozicija daugiašalio bendradarbiavimo klausimais, įtaka formuojant Europos Sąjungos politinę darbotvarkę, suteikia Lietuvai tarptautinį matomumą ir svorį. Neabejoju, kad Kinijos spaudoje Lietuvai skiriama taip pat nemažai dėmesio. Prasidedančiais Jaučio metais norėčiau, kad atsivertęs pusantro milijono kinų skaitomas žinutes apie Lietuvą neabejočiau mūsų šalies dydžiu.
