Barselonoje vykstančiame Pasaulio plaukimo čempionate 100 metrų plaukimo krūtine rungtyje Lietuvos plaukikė pagerino Europos ir pasaulio rekordus, o finale, bent jau žvelgiant iš šalies, lengvai pasiėmė jai pelnytai priklausantį auksą.
Plaukikų karjera gali tęstis maždaug iki 30-ies metų, tad Rūta artimiausią dešimtmetį, jei (tfu tfu tfu per kairį petį) nesutrukdys traumos ir nepritrūks motyvacijos, neabejotinai bus viena garsiausių ir geriausių Lietuvos sportininkių (koks iki šiol buvo V.Alekna).
Žinoma, 1990 m. nepriklausomybę atkūrusi Lietuva didžiuojasi ne tik dukart olimpiniu ir pasaulio čempionu V.Alekna ir plaukimo pasaulį 2012 m. Londono olimpiadoje sudrebinusia R.Meilutyte. Daug gražių pergalių šaliai padovanojo ir džiaugsmo žmonėms suteikė penkiakovininkai, irkluotojai, boksininkai, imtynininkai, buriuotojai, lengvosios atletikos ir kitų sporto šakų atstovai, jau nekalbant apie krepšininkus.
Būti ir geru atletu, ir autoritetu, suvienijančiu tautą ne tik pergalės akimirką (kuri greitai pasimiršta) – lemta ne kiekvienam. V.Alekna, neabejotinai, yra vienas jų. Į vieną gretą su juo gali stoti nebent Arvydas Sabonis.
Tačiau būti ir geru atletu, ir autoritetu, suvienijančiu tautą ne tik pergalės akimirką (kuri greitai pasimiršta) – lemta ne kiekvienam. V.Alekna, neabejotinai, yra vienas jų. Į vieną gretą su juo gali stoti nebent Arvydas Sabonis, kurio įtaka visuomenei ir populiarumas neblėsta iki šiol, nors profesionalo karjerą krepšininkas baigė beveik prie dešimtmetį.
Karjerą baigiantis keturiasdešimtmetį perkopęs V.Alekna ir į sporto aukštumas tik praėjusiais metais šovusi šešiolikmetė R.Meilutytė – labai skirtingi (ir ne tik dėl lyties ir amžiaus), tačiau abu yra tautos numylėtiniai. Kas šiuos sportininkus išskiria iš kitų Lietuvos olimpinių, pasaulio ir Europos čempionų?
V.Alekna puikiai atitinka tipišką tikro lietuvio supratimą – aukštas, plačiapetis, santūrus, nors ir daug gyvenime pasiekęs, mažakalbis, sąžiningas, darbštus, gausios tradicinės šeimos galva, neskubantis smerkti ir teisti kitų (prisiminkime kad ir į Rusiją pabėgusios penkiakovininkės Donatos Rimšaitės atvejį), prie viso to dar ir oraus, gražaus veido.
Lietuviams labai patikdavo ir firminis Lietuvos ąžuolo ritualas po iškovoto naujo titulo: iš litrinio bokalo Vilniaus oro uoste išgerti alaus (tai iki šiol mėgstama malonaus pokalbio tema: „Jo rankelėje litrinis bokalas atrodo kaip stiklinė“).
Iš daugelio kitų sportininkų V.Alekna išsiskiria ne tik įspūdinga trofėjų kolekcija, bet ir gebėjimu sklandžiai suformuluoti sakinį, logiškai dėstyti savo mintis, nenusišnekėti ir susivaldyti net sulaukus nepatogaus ar kvailo klausimo.
Greičiau už vėją vandeniu skriejanti Rūta kol kas tokia gausia trofėjų kolekcija ir iškalba kaip vyresnysis kolega negali pasigirti, o alaus gerti jai pagal įstatymą dar apskritai ilgai bus negalima. Tačiau tauta ją myli ir didžiuojasi gal net dar labiau jau dabar.
Londono olimpinė čempionė paperka paprastumu ir nuoširdumu, atviru žvilgsniu į pasaulį, kantrumu ir užsispyrimu darbe (baseine ir mokykloje), meile savo šeimai ir Lietuvai, pinigų nesureikšminimu, t.y. savybėmis, kuriomis kiekvienas norėtume pasižymėti, tačiau nepasižymime. JAV plaukikė Jessica Hardy, Barselonoje likusi trečia, kalbėdama apie Rūtą, pamini jos „natūralumą ir neįtikėtiną profesionalumą“.
Kaip ir V.Alekna, varžybose jaunoji pasaulio plaukimo žvaigždė yra azartiška, negailestinga nei sau, nei varžovėms, atiduodanti daugiau jėgų, nei turi, tačiau išlipusi iš baseino ji yra santūri, pakalbinta atsako, tačiau pati į pirmą planą nesiveržia. Nepaisant kuklumo, geltonplaukė lietuvė demonstruoja tokį pasitikėjimą savimi, be kurio tapti čempionu, kad ir koks talentingas ir darbštus būtum, neįmanoma.
Už nepasikėlusius čempionus, vienijančius žmones!
