Šarūnas Liekis: Lietuvos užsienio politikos bufonada

Kinijos Respublika Taivano saloje yra vienas iš įdomesnių tarptautinės politikos reiškinių.

1949 m., pasibaigus 22 metus trukusiam pilietiniam karui, susikūrė Kinijos Liaudies Respublika (KLR) su sostine Pekine, o Kinijos Respublikos institucijos liko izoliuotos Taipėjaus mieste, Taivano saloje. Abi šios valstybės iki šiol konkuruoja dėl tarptautinio pripažinimo kaip vieninga Kinija.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Taivanas

Tarpukario Lietuva buvo užmezgusi diplomatinius santykius su Kinijos Respublika. Tačiau 1991 m. rugsėjo 7 d. Lietuva neaiškiomis aplinkybėmis, gal tikėdamasi spartaus pripažinimo JTO, užmezgė diplomatinius santykius su Kinijos Liaudies Respublika. Tada trečiosios Gedimino Vagnoriaus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu buvo pasirašyta abipusė deklaracija tarp Lietuvos Respublikos ir KLR.

Šioje deklaracijoje teigiama: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažįsta Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybę kaip vienintelę teisėtą Kinijos ir Taivano, kaip neatsiejamos Kinijos teritorijos, vyriausybę. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigoja neužmegzti ir neskatinti jokių oficialių santykių su Taivanu.“

Tiesa, ši deklaracija nedraudžia atkurti diplomatinių santykių su Kinijos Respublika, turėtų dar tarpukaryje. Lietuvai įsteigus Taivaniečių (iš tikrųjų Taivano) atstovybę daug kas klausia: kodėl taivaniečių, o ne formoziečių (Formoza - senasis portugališkas Taivano salos pavadinimas)? Kodėl ne su Kinijos Respublika, o su neegzistuojančia valstybe, Kinijos teritorijos dalimi – Taivanu? Kas tai? Kvailumas, nekompetencija ar provokacija aštrinant santykius su Kinijos Liaudies Respublika ir kėsinantis į jos suverenumą? Kodėl visi Vakarai laikosi vienos politikos, o Lietuvos vyriausybė žengė neprotingą, tarptautinę teisę laužantį žingsnį?

AFP/„Scanpix“ nuotr./Taivaniečių atstovybė Vilniuje

Tiesa, girdėjome, kad bandoma spekuliuoti tariamais JAV interesais. Taipėjuje neseniai atvėrė duris archyvai. Tuose archyvuose galima susipažinti ir su Kinijos Respublikos prezidento Chiang Ching-kuo (1910–1988) dienoraščiais, kuriuose jis aprašo laikotarpį, kuomet Vašingtonas pripažino Kinijos Liaudies Respubliką vietoj iki tol pripažintos Kinijos Respublikos.

Archyve yra laiškai ir dokumentai, aprašantys 1971 m. ir 1979 m. įvykius. 1971 m. JAV Valstybės sekretorius Henris Kissingeris slapta atvyko į Kinijos Liaudies Respubliką, o po jo sekė Richardo Nixono vizitas į komunistinę Kiniją. 1979 m. JAV iš viso nutraukė diplomatinius santykius su Kinijos Respublika Taivano saloje.

Prezidentas Chiang Ching-guo yra Chiang Kai-shek sūnus. Jis studijavo Sovietų Sąjungoje ir tikrai galėjo giliai suprasti Kinijos Liaudies Respublikos ir sovietų santykius, taip pat puikiai pažinojo JAV, taigi ir to valstybių trikampio dinamiką bei strateginius pokyčius. Tiesą pasakius, jo biografija įspūdinga ir verta romano.

Tuomet jis rašė: „Nuo to laiko, kai Kinijos Respublika ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė bendradarbiavimo sutartį, jų santykiai išliko artimi ir draugiški, bet dabar, prieš septynias valandas, JAV vyriausybė pranešė mums apie santykių nutraukimą. Tai ne tik netikėtumas, bet ir akibrokštas mūsų žmonėms.“

VIDEO: Suprasti akimirksniu: Lietuvos – Kinijos ginčas. Kaip tai įvyko?

Suprasti akimirksniu: Lietuvos – Kinijos ginčas. Kaip tai įvyko?

Kita vertus, JAV nutraukė Kinijos Respublikos pripažinimą 1979 m. sausio 1 d. ir priėmė Taivano ryšių aktą (Taiwan Relations Act) tam, kad nepripažinti Kinijos Respublikos Taivane, bet palaikyti ryšius su de facto Taivano salos teritoriją kontroliuojančia Kinijos Respublika. Ar Lietuvos tokia strategija? Nepanašu. Panašu, kad tokios iš viso nėra.

Vertėtų perskaityti ir Kinijos Respublikos konstituciją, kurioje nė viename straipsnyje nėra minimas Taivanas. Kinų kalba yra tik Kinijos Respublika be Taivano -中華民國. Tiesa, užmiršta mūsų strategai ir faktą, kad Kinijos Respublika reiškia pretenzijas ir į Mongoliją, į Tibetą bei pretenduoja į teritorijas ir Pietų Kinijos jūroje. Savo laiku Kinijos Respublika net blokavo Mongolijos priėmimą į JTO.

Išlieka neatsakytas klausimas: kodėl arba kam paprašius buvo padaryti milžiniški nuostoliai Lietuvos valstybei? Kas Lietuvoje gina viešąjį interesą? O kur konsultacijos su visuomene tokiu svarbiu klausimu dėl atstovybės pavadinimo ar atstovybės atidarymo? Ar buvo pasinaudota šiuo kanalu ir atsiklausta visuomenės? Nuorodą galėčiau duoti: https://epilietis.lrv.lt/lt/konsultacijos/viesoji-konsultacija-atvira-vyriausybe-2022-5-zingsniai-pokyciu-link.

Oficialūs santykiai su Taivanu yra nesusipratimas. Kita vertus, tokio tarptautinės teisės subjekto – Taivano, paskelbusio savo nepriklausomybę, nėra. Kodėl nepradėti atidarinėti negyvenamų ar turinčių kelis kaimus atolų Ramiajame vandenyne atstovybių, kurios priklauso Indonezijai ar Filipinams?

Šis Lietuvos vyriausybės žingsnis yra akivaizdus dvišalės Lietuvos sutarties 1991 m. su Kinijos Liaudies Respublika pažeidimas. Sutartis nedviprasmiškai teigia, kad Lietuvos Respublikos vyriausybė įsipareigoja neužmegzti ir neskatinti jokių oficialių santykių su Taivanu.

Jų su Taivanu ir neįmanoma turėti – keli Kinijos Respublikos politikai, gyvenantys Taivane, už savo bandymus puoselėti salos nepriklausomumo idėją Kinijos Respublikos teismo buvo nuteisti ir pateko į kalėjimą Taivano saloje.

Kita vertus, Kinijos Liaudies Respublika laikosi radikalios nuostatos dėl Taivano. Tai yra integrali Kinijos dalis, tokia kaip Kuršių nerija Lietuvoje. Taivanas – yra vienas iš KLR „esminių interesų“, asmeninis Xi Jinpingo (generalinio Kinijos komunistų partijos (KKP) sekretoriaus (o ne jokio Kinijos prezidento, kaip naiviai vadinamas Vakaruose) reikalas. Dėl to sutaria ir kariškiai, ir vadinamasis kominternas (KKP komjaunuolių sluoksnis, o vienas iš jų atstovų – KLR premjeras Li Keqiang). Tai visą komunistinės Kinijos elitą vienijantis klausimas.

Tiesa, oficialūs santykiai vyksta ir tarp diplomatinių santykių neužmezgusių valstybių. Kita vertus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių laikymasis įrašytas Konstitucijoje. Šis svarbus principas yra ne tik LR Konstitucinio Teismo doktrinos, bet ir rašytinių / pažodinių Konstitucijos nuostatų dalis. Net oficialus komandiruojamų (o ne privačiai atostogaujančių) valstybės politikų, pareigūnų ar tarnautojų vizitas yra pakankamai rimto oficialumo, kurį iš dalies reglamentuoja viešoji teisė, dalis (ypač jei naudojamasi diplomatiniais pasais, audiencija, tarnybiniu susirašinėjimu ir pan.) Tai kur Lietuvos oficialūs asmenys vyko? Jie vyko ne į Taivaną, o į Kinijos Respubliką. Jeigu į Taivaną, tai kas tikrino ant sienos jų dokumentus? Juk ne Taivano salos čiabuviai, o Kinijos Respublikos pareigūnai.

Niekas neabejoja, kad Kinija yra valstybė pagal tarptautinę teisę. Tačiau daug kam neaišku, kas jai turi atstovauti – Kinijos Respublika ar Kinijos Liaudies Respublika. Iki 1971 m. JTO Saugumo Taryboje posėdžiavo Kinijos Respublika ir dauguma valstybių pripažino Kinijos Respubliką. Po jos pašalinimo iš JTO praėjus 50 metų, Kinijos Respubliką pripažįsta tik 14 valstybių (13 JTO narių ir Šv. Sostas). Tai dinamiškas procesas, nes šalys gali bet kada pakeisti nuomonę dėl Kinijos Liaudies Respublikos ir vėl užmegzti santykius su Kinijos Respublika. Dažnu atveju tai yra papirkimo dideliais ir labai dideliais pinigais klausimas. Todėl šis sąrašas gali ne tik patrumpėti, bet ir pailgėti. Priklausomai nuo valstybių merkantilaus intereso.

Jeigu Kinijos Respublika paskelbs Taivaną atskira valstybe, Kinijos Liaudies Respublika grasina paskelbti karą. Ir su šita neegzistuojančia, nepripažinta ir net nepriklausomybės nepaskelbusia valstybe „Taivanu“ Lietuva deklaravo užmezgusi oficialius santykius. Dr. Jr. Crawfard prieš keletą dešimtmečių padarė išvadą, kad Taivanas nėra valstybė, nes Kinijos Respublika nepaskelbė salos atskira valstybe. Taivanas yra sala, kuri yra administruojama Kinijos Respublikos. Galime paklausti URM strategų, ar Taivanas gali pripažinti de jure Lietuvą? Ne. Tai su kuo jie užmezgė oficialius santykius?

Per visą sovietinės okupacijos laikotarpį Kinijos Respublikos vyriausybė, reziduojanti Taivane, nepripažino Baltijos šalių okupacijos. Labai miglotomis aplinkybėmis Lietuva „atsilygino“ – atgavusi nepriklausomybę neatkūrė diplomatinių santykių su Kinijos Respublika, o padarė priešingai pasirašiusi sutartį su komunistine Kinijos Liaudies Respublika.

O štai 2021 m. užmezgė oficialius santykius su neegzistuojančia valstybe – Taivano sala. Pabaigai pajuokausiu: o kas būtų, jeigu Kinijos Respublikos institucijos išsikeltų iš Taivano ir nusipirktų sklypą Vilniuje prie Lietuvos Respublikos Seimo? Gėdą sostinei darančioje Seimo parkavimo aikštelėje? Kas tada? Kaip Hondūras palaikytų santykius su Kinijos Respublika Vilniuje? Atidarytų „lietuvių“ atstovybę Hondūro sostinėje Tegucigalpoje? Vykstant bufonadai galima tikėtis netikėtų ir originalių sprendimų.

Profesorius Šarūnas Liekis yra Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas