 |
Yra čia visokio „andergraundo“. „Kas jus traukia į „Euroviziją“? – kikendamas klausia laidos vedėjas, muzikologas D.Užkuraitis, su trenksmu pasirodžius kostiumuotiems, ne pirmos jaunystės rokeriams. „Traukia „draivas“, traukia noras būti scenoje, atiduoti dalį savęs“, – kaip niekur nieko atsako vienas rokerių, tarsi popdainų konkursas būtų vienintelė scena, kur galėtum save atiduoti.
Susėdusi kompetentinga penkių asmenų komisija bando neįžeisdama pateikti argumentų, kodėl kai kurios dainos netinka „Eurovizijai“. Nors tai aišku ne tik komisijai ar žiūrovui, bet ir patiems dalyviams.
Kompozitorius R.Tautkus žarsto patarimus, kaip pataisyti aranžuotę: tą išryškinkite, tą prisukite, to išvis nereikia. Dainų tekstų autorius, muzikantas A.Vėberis atlaidžiai šypsosi Amerikos lietuvei: „Vokalo klaidelių per mėnesį ar du tikrai neištaisysi.“
„Simona, tu labai gerai prižiūri savo figūrą“, – vertindamas kitos dalyvės dainą sako muzikantas L.Šarkinas, prieš tai keliskart aiškinęs, kad kiekviename pasirodyme bando rasti teigiamų dalykų. Panelei iš nuostabos, o gal iš džiaugsmo, akių obuoliai ant kaktos iššoka.
G.Jaunius feisbuke dūsauja: „Ne kažką pirmieji „Eurovizijos“ pusfinalio pasirodymai...“ Dūsauja ir žiūrovas, nes suvokia, kad kažką siųsti į Azerbaidžaną vis dėlto reikės ir apie tai bus diskutuojama kelis mėnesius. „Ne kažką“ rodo ir komisijos balai: penki, šeši, septyni, penki, šeši.
Tik sulaukus paskutinio paskutinės atrankos – D.Montvydo – pasirodymo ir prisiminus dar porą nusirita akmuo nuo širdies – šį tą turime.
Tik sulaukus paskutinio paskutinės atrankos – D.Montvydo – pasirodymo ir prisiminus dar porą nusirita akmuo nuo širdies – šį tą turime. G.Jauniui feisbuke irgi palengvėja: „Tas raištis... tai ką aš žinau. Bet šiaip tai jį į „Euroviziją“ reik siųst, pasiutusiai daug energijos, ima sceną viskuo.“
Ir kai, rodos, pirmąkart tikrai žinai, kas laimės, ir tau dėl to net nebaisu, atsiranda koks nors „didelis „Eurovizijos“ gerbėjas“ iš užsienio, kuris taip domisi mažos Lietuvos dalyviais, kad ima ir įkiša pagalį į ratus. Ne pirmą kartą. Ir vėl plakasi internautai, prodiuseriai pečiais gūžčioja, kompozitoriai kaltinimus atmeta, o atlikėjai atsitveria tylos siena.
Laikas iki nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalo nenumaldomai tiksi. Kai skaitote šias eilutes, galbūt kaip tik sprendžiamas Lietuvos muzikinės padangės likimas Europos kontekste: kažkieno nuopuolio, o gal svaigios karjeros pradžia.
Pasakos dažniausiai baigiasi laimingai: antipodas būna nugalimas, o herojus išsilaisvina arba randa tai, ko ilgai ieškojo. Kuo baigsis ši muzikinė pasaka, priklauso ne tik nuo skundikų Keisy ar užsieniečių kompozitorių, kuriančių lietuviams dainas, labai panašias į n kitų, bet ir nuo komisijos.
„Blogo sprendimo komisija nepriims“, – žada dainininkė R.Čivilytė. Tautos rankos šiais metais surištos. Lieka pasikliauti kelių žmonių nuojauta ir muzikiniu skoniu. Šįkart bent jau niekas neatkirs: ką išrinkote, tą ir turite.
