 |
Taip leido sau pareikšti FNTT vadus šunims šėko pjauti pasiuntusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio viršininkas, LiCS vadovas A.Čaplikas. Stipriai pasakė. O kad nebūtų maža – dar pridūrė, kad visos jam nepatinkančios šio skandalo versijos tėra „ligotų žmonių svaičiojimai“.
Vidaus reikalų ministras jau buvusius FNTT vadovus „puspročiais“ vertė jau daugiau nei mėnesį. Per patikimas ausis skleidė žinias, kad jais nepasitiki, o oficialiai vaizdavo rimtą ir siūlė palaukti tyrimų rezultatų. Galiausiai paaiškėjo: R.Palaitis nepasitiki FNTT vado pavaduotoju V.Giržadu, nes jis, tiriamas melo detektoriumi ir klausiamas, kas nutekino informaciją apie būsimą „Snoro“ uždarymą, jaudinosi, vadinasi, galima įtarti, kad melavo. To užteko, kad ministras pareikalautų V.Giržado galvos, bet V.Gailius atsisakė ją įteikti. Ministras panoro abiejų galvų, bet galvos atsisakė būti atskirtos nuo postų. Tuomet R.Palaičiui pagalbos vėzdą ištiesė VSD, surašęs pažymą, kurios niekas, be ministro, neprisipažįsta skaitęs, bet jos užteko, kad FNTT vadų tarnyba valstybei būtų baigta. Kai visa tai perskaitai, iš tiesų pagalvoji: „puspročiai“, „ligotų žmonių svaičiojimai“. Negi galima vienos svarbiausių šalies specialiųjų tarnybų vadovus atleisti remiantis slapta pažyma, kurios turinio nežino ne tik Seimo pirmininkė, premjeras (prezidentė lyg ir žino, bet to oficialiai nepatvirtino), bet ir patys atleistieji?
Dabar A.Zuokas gali ramiai miegoti. V.Gailius – jau ne FNTT vadas.
Pasirodo, galima. Ir dar galima kitą dieną lyg niekur nieko ramiai švęsti Vasario 16-ąją, nors atleistieji pareigūnai viešai ir garsiai pareiškė, jog buvo patraukti dėl to, jog įsikibo į stambiausius partijų finansinius rėmėjus, kurie per viešuosius pirkimus žeriasi milijardus, o vėliau atsidėkodami vėl nelegaliai finansuoja savo politinius geradarius.
V.Gailiaus ir V.Giržado istorija priminė 2004-uosius, kai tuometis STT vadovas V.Junokas irgi tikriausiai išėjo iš proto ir davė savo agentams nurodymą iškrėsti rinkimams į Seimą besirengiančių pagrindinių partijų būstines. Agentai bandė patikrinti, ar tiesa rašoma juodosiose „Rubicon“ buhalterijose, kad didžiulėmis grynųjų sumomis buvo maitinamos bene visos partijos ir įtakingiausi politikai. Tuomečiam Vilniaus merui A.Zuokui buvo taip baisu, kad net pabėgo į Varšuvą.
Dabar A.Zuokas gali ramiai miegoti. V.Gailius – jau ne FNTT vadas, o niekam neįdomus vidaus reikalų sistemos pensininkas, todėl jo žodžius, kad tyrimuose „dėl Lietuvoje veikiančių monopolizuotų energetikos ir komunalinio ūkio įmonių nustatyti stambaus sukčiavimo atvejai, gryninami pinigai ir žinome, kur jie bus greitai panaudoti“ galima laikyti „ligoto žmogaus svaičiojimais“.
Tiesą sakant, dabar jau visi gali ramiai miegoti – ir partijos, ir jų finansiniai rėmėjai, ir R.Palaitis, įrodęs A.Zuokui, kad gali dirbti, ir „Snoro“ savininkai, kuriems nežinia kas suteikė parą laiko išpumpuoti iš Lietuvos kelis šimtus milijonų litų. Nemalonumams ir puspročiams užbėgta už akių.
