Padorumas? Vidinė harmonija. Bent jau man ar mano kolegoms Just.Marcinkevičius tiesiogiai į šį klausimą neatsakė. Kita vertus, paskaitykite prieš rinkimus poeto knygą „Dienoraštis be datų“. Ten tikrai rasite atsakymą.
Vienas iš jų galėtų būti toks. „Jau kai kuriuos jausmus, sąžiningumą, dorumą, ištikimybę... reikėtų įrašyti į Raudonąją knygą. Kaip nykstančius“, – rašė poetas.
Poetas interviu LTV laidai „Kultūra“ taip pat kalbėjo apie nesutaikomus prieštaravimus.
„Kultūra nepajėgia ir neturi formų savo pavidalais grumtis su tuo, kas sudaro politinę valdžią“, – sakė Just.Marcinkevičius.
Politinis cirkas: populiariausi kvailinimo būdai
Pažvelgęs į cirkus, krečiamus prieš savivaldos rinkimus, deja, nerandu nieko bendra su Just.Marcinkevčiaus „Pažadėtąja žeme“ ar elementariomis žmogiškomis vertybėmis. Kažin ar tauta supranta, kad ja manipuliuojama. Ir jokios čia ne juodosios technologijos, o paprastas kvailinimas.
Na, pagalvokime, koks pats paprasčiausias būdas laimėti bet kokius rinkimus (kol kas kalbėkime ne apie savivaldos)?
Geriausias receptas – aklas pataikavimas ir žadėjimas padaryti tai, ko laukia rinkejai, neaiškinat, kiek tai kainuos ir ar apskritai tas įmanoma. Pavyzdžiui, mano tėvų kartos tikėjimą geresniu gyvenimu nužudė konservatoriai, pažadėję grąžinti indėlius. Ir grąžino. Tai kas, kad tą pačią dešrą supjaustė į daugiau, smulkesnių gabaliukų (pinigai tragiškai nuvertėjo)... Dėl nemokšiškumo arba specialiai, siekdami pergalės rinkimuose, įstūmė žmones į desperaciją, nes sukėlė infliaciją. Šis atvejis jau tapo G.Vagnoriaus eros klasika.
Kultūra nepajėgia ir neturi formų savo pavidalais grumtis su tuo, kas sudaro politinę valdžią.
Kitas puikus būdas apgauti žmones ir laimėti rinkimus – pažadai padidinti pensijas ir indeksuoti socialines išmokas. Šiuo arkliuku puikiai sužaidė kairieji. Na, dabar matome, kur atvedė tokia politika – vos galą su galu suduriame, Lietuva vis labiau praskolinama. Kaip ir miestų biudžetai, beje. Tuoj neužteks (arba daug kur ir jau neužtenka) viso savivaldybės turto vertės skoloms padengti.
Žvaigždės ir pseudožvaigždės savivaldoje
Na, savivaldos rinkimuose tokių nesąmonių kaip pažadai padidinti pensijas, laimė, negirdėjome. Nes savivaldos funkcijos – visai kitos (mielieji, įsidėmėkite tai, vertindami rinkimų pažadus). Bet buvo kitokių nesąmonių. Baleto primarijus Nerijus Juška žadėjo pakelti algas Operos ir baleto teatro darbuotojams. Atsiprašau, bet man jau nejuokinga. Iš esmės norai geri, bet nerealūs, kosminiai. Kiti politikieriai irgi žada fantastiškų dalykų: atpiginti vandenį, šilumą. Dar trūksta, kad savivaldybės atpigintų benziną (na, turbūt suvokiate, kokia tai nesąmonė!).
Tiesa, Artūras Zuokas žada algas pakelti iki 6 000 litų vidurkio 2020 metais. Remiasi Vilniaus strateginiu planu. Sveikinu, labai gera piarinė žinia, nes daugelis ją išgirdo.
Laimė, kad Nerijus Juška kol kas šoks toliau, o į politiką eis galbūt vėliau, ne dabar. Nes kai pradės Vilniuje algos kilti, tai kauniečiai gyvus suės ir balerūnus, ir kitus vilniečius.
Bet pats rinkėjų apgaudinėjimo principas, įtraukiant kultūros ir populiariosios kultūros žvaigždes, – tema, verta atskiros pastraipos.
Natūralu, kad politinėms partijoms pigiau nusamdyti (arba tiesiog įkalbėti) Žydrūną Savicką, N.Jušką ar kokią kitą TV rodomą personą. Pasižiūrėjai, kieno reitingai aukšti, pasikvietei į sąrašą, o paskui – kaip Dievas duos. Kažkas iš žinomų veidų gal taps rimtu politiku, kažkas tik marionete (ir posėdžių metu žais kompiuterinius žaidimus, balsuos, kaip vadas liepė). O treti apskritai iš sąrašo pasitrauks atlikę reklaminį darbą. Panašiai kaip baleto primarijus.
Kviesdamos žvaigždes į sąrašus partijos galvoja ne apie rinkėjus (bent jau daugeliu atvejų), o apie tai, kaip sutaupyti pinigų reklamai šiais skurdžiais krizės laikais. Viena tokia graži galva rinkimų plakate sutaupo dešimtis ar net šimtus tūkstančių litų. Ar tai suvokiate?
Pinigus, kuriuos buvo galima įsisavinti Seime, politikai jau paėmė. Tačiau savivaldoje sukasi daug ES struktūrinių projektų.
Kitas dalykas – į savivaldos rinkimų sąrašus sukritę Seimo nariai ir europarlamentarai. Pagalvokime logiškai, ko verta tokia veidmainystė: ar tikite, kad kaip inkstas taukuose (finansine prasme) gyvenantis europarlamentaras arba parlamentaras ateina į savivaldą tik tam, kad žmogui būtų geriau? Ne. Tikrai ne. Jis arba daro reklamą savo sąrašui, iš kurio vėliau pasitrauks prastumdamas kokį nors beveidį. Arba taikosi tik į mero postą (daugelis šedžių ar uspaskichų to ir neslepia). Kaip tai įvertinti moraline prasme? Irena Degutienė jau piktinosi. O aš pateiksiu pavyzdį iš gyvenimo: vedei moterį, prisiekei ištikimybę jai (arba rinkėjams), bet paskui staiga sutinki kitą, „olialia pupytę“. Jei ji „pasirašys“, liksi su ja. Jei ne, vėl grįši pas pirmąją. Kaip tai galima įvardyti liaudies kalba? Paleistuvystė. O tai kiek tokių paleistuvių savivaldos rinkimuose?
Kas yra savivaldos rinkimai
Savivalda – tai miesto ūkis. Vandentiekio vamzdžiai, tepaluotos katilinės. Duobės gatvėse. Druskos ir smėlio mišinys. Šiukšlės. Žodžiu, buitis. Todėl abstraktūs rinkimų pažadai, kad deputatams „rūpi žmogus“ arba „jūsų pinigai“, yra nieko verti. Abstrakcijos.
Bet kodėl savivaldos rinkimai, paprastai sutraukiantys mažai žmonių, šį kartą sulaukė tiek dėmesio? Atsakymų gali būti daug. Vienas iš jų, kad „bet kokia valdžia yra gerai – tegul ir žemiausiu savivaldos lygmeniu“. Tačiau yra ir dar vienas paaiškinimas. Vienas šoumenas, aktyviai dalyvaujantis politikoje, paaiškino: „Pinigus, kuriuos buvo galima įsisavinti Seime, politikai jau paėmė. Tačiau savivaldoje sukasi daug ES struktūrinių projektų. O tai ir vėl kvepia pinigu. Ypač savivaldybės ūkio įmonėse.“
Gero rinkimų savaitgalio! Su cirku ir be jo. Politikai tegul elgiasi taip, kaip sugeba. O mes balsuokime pagal sąžinę ir blaiviu protu.
