Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane'. Tuomet teisieji klaus: 'Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme? Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme? Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?' Ir atsakys jiems karalius: 'Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte'. Paskui jis prabils į stovinčius kairėje: 'Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, buvau keleivis, ir manęs nepriglaudėte, nuogas – neaprengėte, ligonis ir kalinys – ir jūs manęs neaplankėte'. Tuomet jie atsakys: 'Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome?' Tuomet jis pasakys jiems: 'Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte'. Ir eis šitie į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą“. (Mt 25, 31-46)
Visatos ir mūsų širdžių Valdovas
Apaštalas Jonas pasakoja, kada Jėzus pasiskelbė esąs karalius: „Pilotas jį paklausė: „Vadinasi, tu esi karalius?“ Jėzus atsakė. „Taip yra, kaip sakai: aš esu karalius. Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano balso“ (Jn 18, 37).
Jėzus gerai žinojo, kad Jo žodžiai: „Aš esu karalius“ taps pagrindiniu kaltinimu, kuris pasibaigs nukryžiavimu.
Jėzus gerai žinojo, kad Jo žodžiai: „Aš esu karalius“ taps pagrindiniu kaltinimu, kuris pasibaigs nukryžiavimu; net prie kryžiaus bus pritvirtintas šios kaltės pavadinimas – Jėzus Nazarietis, žydų karalius. Jėzus nesuabejojo jų ištarti, nes Jis iš tiesų yra Visatos ir mūsų širdžių Valdovas. Per Jį, Amžinąjį Žodį, visa yra sukurta; Jo meilės esame pašaukti iš mirties į gyvenimą.
Šitam Karaliui yra brangus kiekvienas žmogus: Jam nėra nurašytų, menkų, silpnų ir nevertų Jo dėmesio. Jis padaro viską, kad surinktų visus, kuriuos tik galima surinkti, į tiesos ir meilės karalystę. Ezekielio knygoje skaitome: „Šitaip kalbėjo Viešpats DIEVAS: ‚Kaip piemuo rūpinasi savo kaimene, kai jo kaimenės avys yra išblaškytos, taip ir aš rūpinsiuosi savo avimis. Išgelbėsiu jas iš visų vietų, kur jos debesų ir tamsybės dieną buvo išblaškytos. Suieškosiu paklydusias, žūstančias grąžinsiu, aptvarstysiu sužeistas‘“ (Ez 34, 12–14.16).
Per Kristaus Karaliaus iškilmės Mišias šiemet girdėsime skaitomą Evangeliją apie Žmogaus Sūnaus atėjimą laikų pabaigoje. „Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių“ (Mt 25, 31–32). Vienus jis pakvies: „Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!“, kitiems jis tars: „Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžiną ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams“.
Evangelistas išryškina, kas nulems tokį Kristaus Karaliaus sprendimą. Tai meilė. Tuos, kurie mylėjo ir meilės įkvėpti darė gerus darbus, teisėjas pakvies pas save, o nemylėjusiems ir nieko gera nedariusiems pasakys pasmerkimo žodžius.
Amžių Teisėjas nė vieno neatleidžia nuo pareigos gyventi meilėje ir daryti gera.
Čia verta suklusti visiems be išimties – dvasininkams ir pasauliečiams, turtingiems ir vargšams. Amžių Teisėjas nė vieno neatleidžia nuo pareigos gyventi meilėje ir daryti gera. Ne tik turtingasis savo gėrybėmis turi dalytis su stokojančiais, bet ir pats vargingiausias žmogus neatleidžiamas nuo pareigos mylėti ir kuo nors prisidėti prie bendro gėrio.
Labai liūdina šiandienės Lietuvos paveikslas, kuriame matosi daugybė nemylinčių, piktų ir savanaudžių žmonių. Tačiau širdis džiaugiasi, matydama jaunus ir pagyvenusius savanorius, kurie kažkam daro gera. Šie žmonės jau čia, žemėje, išgyvena dangaus džiaugsmą, taip kaip nemylintieji ir gera nedarantieji jau dabar jaučia pragaro alsavimą, nors būtų dar toli nuo Dievo teismo.
Kristaus Karaliaus šventė tepaskatina pasižvalgyti po savo sąžinės erdves ir aplink save, pasvarstyti, kas iki šiolei nebuvo padaryta, ir pamatyti, kiek daug yra silpnų brolių ir sesių, kuriems galime ir turime pasitarnauti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Popiežius ragina dvasininkus ir tikinčiuosius dažniau atidėti į šalį išmaniuosius telefonus
