O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“. Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“. Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs.
Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu“.
Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis“. Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas“! Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“
Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą.
(Iš Evangelijos pagal Joną 20, 19–31)
Dievo Gailestingumo sekmadienis
2000 metais popiežius šv. Jonas Paulius II, atsiliepdamas į šv. Faustinai išsakytą Jėzaus norą, kad pirmasis sekmadienis po šv. Velykų būtų švenčiamas kaip Dievo Gailestingumo sekmadienis, paskelbė šį sekmadienį Gailestingumo švente. Mums, šios žemės keleiviams, žinia, kad Dievas nėra rūstus teisėjas, bet gailestingas Tėvas, yra pati brangiausia Evangelijos žinia.
Dievas nėra rūstus teisėjas, bet gailestingas Tėvas, yra pati brangiausia Evangelijos žinia.
Jėzaus viešąją veiklą galima apibūdinti kaip liudijimą apie Dievo meilę bei gailestingumą.
Savo mokiniais Jėzus išsirinko ne elito žmones, bet paprasčiausius darbininkus ir net nusidėjėlius, kaip antai, Galilėjos žvejus bei muitininkus.
Palyginime apie paklydėlį sūnų Jėzus pasakojo apie tėvo džiaugsmą, kai jis galėjo apkabinti po ilgų klaidžiojimų sugrįžusį sūnų. Sūnus prašė tėvo būti tik jo tarnu, o tėvas jam iškėlė pokylį (Lk 15, 1–32).
Prikaltas ant kryžiaus Jėzus besigailinčiam už savo nusikaltimus plėšikui ištarė: „Dar šiandien su manimi būsi rojuje“ (Lk 23, 43). Mirčiai pasmerktas plėšikas prašė Jėzų tik prisiminti jį, o Jėzus pasakė, kad jis bus su juo danguje.
Prisikėlęs iš numirusiųjų Jėzus paliepė savo mokiniams vykdyti gailestingumą. Evangelijoje pagal Joną pasakojama apie Jėzaus pasirodymą savo mokiniams, kurio metu suteikė jiems galią atleisti nuodėmes. Jėzus parodė jiems rankas ir šoną ir kvėpdamas į juos tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“ (Jn 20, 22–23).
Tokiu būdu Jėzus Bažnyčiai paliko Dievo gailestingumo dovaną – Sutaikinimo sakramentą, kurio teikėjais paskyrė savo mokinius. Kiekvieną kartą, kai mes priimame Sutaikinimo sakramentą, patiriame Dievo gailestingumo stebuklą – atgauname Krikšto nekaltumą.
Mums, net ir labai sunkiai nusidėjusiems, reikia tik vertai pasinaudoti Dievo gailestingumu. Vertai pasinaudojame Dievo gailestingumu tuomet, kai mumyse yra gyva atsivertimo dvasia, o ji gyva, kai save tikriname, ar gyvename taip, kaip mokė Kristus, ir apgailime, kur būname klydę.
Jėzus kvietė savo klausytojus būti gailestingumo nešėjais. Kalno pamoksle Jėzus skelbė: „Palaiminti gailestingieji, nes jie laimės gailestingumą“ (Mt 5, 7).
Per trisdešimt Nepriklausomybės metų mes beveik visose srityse padarėme didelę pažangą, tačiau viena sritis liko apleista. Visuomenėje labai maža meilės bei gailestingumo.
Sugebame kitus kritikuoti, bet nerangūs – atleisti, siekiame teisingumo, bet užmirštame gailestingumą, gindami savo garbę varstome teismų duris, bet užmirštame belstis į Dievo gailestingumo duris.
Dievo Gailestingumo sekmadienis kviečia pasitikrinti, kaip atsiliepiame į Jėzaus pakvietimą būti gailestingumo nešėjais.
Dievo Gailestingumo sekmadienis kviečia pasitikrinti, kaip atsiliepiame į Jėzaus pakvietimą būti gailestingumo nešėjais.
Gailestingumo Motina, padėk mums būti bent šiek tiek panašiems į tavo Sūnų, kuris mus mylėdamas paaukojo net savo gyvybę. Padėk mums eiti gailestingumo keliu.
