Jie atėjo į Kafarnaumą. Namie jis paklausė juos: „Apie ką kalbėjotės kelyje?“ Jie tylėjo. Mat kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias.
Atsisėdęs jis pasišaukė Dvylika ir tarė: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“
Paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir, apsikabinęs jį, pasakė: „Kas dėl manęs priima tokį vaikelį, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet tą, kuris yra mane siuntęs“. (MK 9, 30 - 37)
Lietuvos Golgotos šviesa
Popiežiaus šv. Jono Pauliaus II atvykimas į Lietuvą nebuvo netikėtas. Nuo pat pontifikato pradžios Jonas Paulius II Lietuvai rodė išskirtinį dėmesį. Išrinktas Bažnyčios galva jis tuojau aplankė lietuvių Šv. Kazimiero kolegiją Romoje. Daug dėmesio skyrė Lietuvai, švenčiančiai Krikšto 600 metų jubiliejų. Negalėdamas aplankyti Lietuvos, 1991 m. birželio 5 d. Lomžos katedroje susitiko su gausia lietuvių delegacija ir dalį kalbos pasakė lietuviškai: „Lietuva, girdžiu tavo balsą... atsiliepiu į jį iš čia, kai esu taip arti. Tikiuosi, kad susitikimas su lietuviais Lomžoje priartins tą dieną, kai keliaujančio Popiežiaus kelyje rasis ir Lietuva.“
Popiežiaus šv. Jono Pauliaus II svajonė aplankyti Lietuvą išsipildė prieš 25-erius metus. Vilniuje jis aplankė Aušros Vartų koplyčią ir meldėsi prie Gailestingumo Motinos paveikslo. Pagerbdamas Lietuvos iškentėtas kančias, aplankė Kryžių kalną ir net trijose vietose – Vilniuje, Kaune ir Kryžių kalne – aukojo šv. Mišias.
Popiežiaus Pranciškaus apsilankymas Lietuvoje kiek kitoks. Pirmiausia, jis yra netikėtas, beveik staigmena, kaip ir popiežiaus Pranciškaus Didįjį penktadienį plaunamos kalinių kojos. Tuomet daugelis nustebo: popiežius plauna kojas ne kunigams, ne garbingiems pasauliečiams, bet kaliniams – žmonėms, atsidūrusiems visuomenės užribyje.
Žinia apie popiežiaus Pranciškaus nutarimą apsilankyti Lietuvoje daugelio didelių katalikiškų valstybių žmones tikrai galėjo nustebinti. Mes, Lietuvos katalikai, geriausiu atveju priskaičiuojantys du milijonus narių, esame tarsi aguonos grūdelis Katalikų Bažnyčioje, susidedančioje iš 1 milijardo 200 milijonų narių. Ir popiežius Pranciškus pasirinko ne ką kita, bet mus. Maža to, jis ne tik melsis drauge su mumis Kauno Santakos aikštėje, bet ir nusileis KGB kalėjimo laiptais ir aplankys kameras, kur kalėjo Lietuvos vyskupai, kunigai, ministrai, partizanai, kur buvo sušaudyti tūkstančiai doriausių lietuvių, tarp jų ir vysk. Vincentas Borisevičius.
Jeigu prieš 35-erius metus, kai kalėjau KGB kalėjime, kažkas būtų pasakęs, kad šias niūrias kameras aplankys pats popiežius, tie žodžiai būtų atrodę kaip visiška utopija.
Savo apsilankymu Lietuvoje popiežius Pranciškus siunčia solidarumo žinią: jam yra brangūs žmonės, kurie penkiasdešimt metų nešė priespaudos kryžių, kurie sudėjo didžiules aukas ir išsaugojo ištikimybę savo krikščioniškajam paveldui – Kristaus Evangelijai.
Šiuo metu mes esame ne tik maži, bet ir stipriai negaluojame: esame susiskaldę, pasimetę, dažnai praradę net viltį. Popiežius mums neša vilties žinią. Kaip šioje vietoje neprisiminus Švč. Mergelės Marijos žodžių: „Mano siela šlovina Viešpatį. Jis numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština nuolankiuosius. Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia“ (Lk 1, 52–53).
Jėzus, vaikščiodamas mūsų žemės keliais, pastebėdavo silpnus ir kenčiančius žmones. Tautos vadai net piktinosi tokiu Jėzaus elgesiu. Tačiau Jėzus ir toliau rodė, kad jam yra brangus kiekvienas žmogus, ypač tas, kuris silpnas ir kenčia.
Todėl nebijokime nei savo mažumo, nei silpnumo. Evangelijos žodis tuo ir žavus, kad jis kaip saulė nušviečia jį priimančiojo žmogaus gyvenimą, net jei tame gyvenime pasitaiko ir kreivų kelių: klaidų bei nuodėmių.
Pranciškus nusileis į KGB kalėjimo požemį ir pasiųs žinią: išganymo šviesa visuomet sklinda iš Kristaus kryžiaus.
Šv. Jonas Paulius II kopė į Kryžių kalną, o popiežius Pranciškus nusileis į KGB kalėjimo požemį, nusileis ir prisilies prie Lietuvos Golgotos ir pasiųs žinią: išganymo šviesa visuomet sklinda iš Kristaus kryžiaus. Ir mūsų kryžiaus.
Noriu sau ir visiems Lietuvos žmonėms palinkėti: atidžiai įsiklausykime į popiežiaus Pranciškaus žodžius, į jo nešamą evangelinę tiesos, meilės ir vilties žinią!
