Eidamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė Simoną ir Simono brolį Andriejų, metančius tinklą į ežerą: buvo mat žvejai. Jėzus tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“. Ir tuojau, palikę tinklus, juodu nuėjo su juo. Paėjėjęs truputį toliau, jis pamatė Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną, valtyje betaisančius tinklus. Tuoj pat pasišaukė ir juos. Palikę savo tėvą Zebediejų su samdiniais valtyje, jie sekė paskui jį. (Evangelija pagal Morkų 1,14-20)
Atsiverskite ir tikėkite Evangelija
Evangelistas Morkus glaustai pasakoja apie Jėzaus tarnystės pradžią: „Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti gerąją Dievo naujieną: „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ (Mk 1, 14–15).
Jėzus kviečia tapti Dievo karalystės piliečiais. Kad jais taptume, reikia išpildyti dvi sąlygas: atsiversti ir priimti Jėzaus skelbiamą Gerąją Naujieną.
Ne visuomet yra lengva priimti Dievo kvietimą, nes mūsų širdyje Dievui gali pritrūkti vietos. Ko tik nepripildome savo širdies: aistrų, nepasotinamų troškimų daugiau turėti ir aukščiau už kitus iškilti. Dėl to mūsų širdys dažnai būna pavergtos blogio, ir jei tą blogį sąmoningai pasirenkame, tuomet nusikalstame – darome nuodėmę.
Dabartinis žmogus linkęs žodį „nuodėmė“ išbraukti iš savo leksikos, tarsi jis neegzistuotų.
Dabartinis žmogus linkęs žodį „nuodėmė“ išbraukti iš savo leksikos, tarsi jis neegzistuotų. Jei nesuvokiame, kas yra nuodėmė, nesuvoksime, kad reikalingas ir atsivertimas.
Jėzus kviečia: „Atsiverskite!“, o tai reiškia – išmeskite iš savęs nuodėmę ir visa, kas gali kliudyti priimti ir pamilti Dievą – žengti į Jo karalystę.
Rimtas atsivertimas visuomet prasideda nuo mąstymo pakeitimo. Mes privalome skirti gėrį nuo blogio, šviesą nuo tamsos, ir visuomet, nors tai būtų nelengva, apsispręsti tik už gėrį. Tačiau esame linkę daryti kompromisus: norėtume priimti Dievą, bet drauge pasilikti sau bent kai kurias nuodėmes, su kuriomis esame susidraugavę, nes jose matome tariamą savo laimę. Nuodėmė yra kaip narkotikas – kliudo blaiviai vertinti padėtį.
Nuodėmė yra kaip narkotikas – kliudo blaiviai vertinti padėtį.
Reikia nuolankumo nusileisti iš įsivaizduojamos didybės ir pamatyti savo sielos skurdą, kurį sukuria nuodėmė. Toks nuolankumas yra didelė Dievo malonė, kurią reikia išmelsti. Todėl kai kuriuos savo maldos prašymus, kaip antai sveikatos, pasisekimo, labai gera pakeisti į prašymus nuolankumo bei drąsos eiti Evangelijos keliu.
Stokodami drąsos bei nuolankumo, žmonės kartais metų metais atidėlioja susitaikinimą su Dievu. Susitaikome su Dievu, pasinaudodami Jėzaus paliktu Sutaikinimo sakramentu. Jėzus davė savo mokiniams galią Dievo vardu atleisti nuodėmes ir tokiu būdu sutaikinti juos su Dievu. Po prisikėlimo iš numirusiųjų pasirodęs mokiniams Jėzus kalbėjo: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“ (Jn 20, 22–23).
Dievo karalystės šerdis yra Evangelija, skelbianti, kad didžiausias mūsų turtas yra Dievas, ir jį galima pasiekti einant meilės keliu. Kas apsisprendžia priimti Dievo karalystę, turi aiškiai apsispręsti už meilę. Tikra meilė nėra pigus sentimentas, bet apsisprendimas Dievą matyti kiekviename žmoguje, ypač tame, kuris reikalingas mūsų pasitarnavimo.
Priimti Evangeliją – tai ryžtis gyventi ne pagal savo susikurtas tiesas.
Kristus kvietė ne tik atsiversti, bet ir priimti Evangeliją. Reikia priimti ne Evangelijos raidę, bet jos esmę. Priimti Evangeliją – tai ryžtis gyventi ne pagal savo susikurtas tiesas, bet pagal tai, ką skelbė Jėzus Kristus, ir visų pirma – gyventi tiesoje ir meilėje. Dėl to turime gerai įsidėmėti apaštalo Jono žodžius: „Mes iš to pažinome meilę, kad Jėzus už mus paguldė savo gyvybę. Ir mes turime guldyti gyvybę už brolius. Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa“ (1 Jn 3,16. 18).
Priėmę Evangeliją, turime įsiklausyti į savo sąžinės balsą ir jam paklusti net ir tuomet, kai iš to nėra nei naudos, nei malonumo. Priėmus Evangeliją tenka atsisakyti savo egoizmo ir pastebėti žmones, kurie laukia mūsų meilės bei gailestingumo. Šiuo metu, kai Lietuvoje yra tiek daug susiskaldymo ir susipriešinimo, Evangelija kviečia mus būti meilės, gailestingumo ir atlaidumo apaštalais.
Nei tiesos, nei meilės neįmanoma įpiršti prievarta. Dievas pažįsta žmogaus laisvės troškimą, todėl Jėzus ne įsako, o tik kviečia: „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat!“ Priimkite ją!
