Tuomet du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta.
Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats. Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus. Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“.
(Iš Evangelijos pagal Matą 24, 37–44)
Budėkite!
Pirmuoju Advento sekmadieniu pradedame naujus liturginius metu ir keturias savaites rengsimės Jėzaus Gimimo šventei. Taigi, koks turėtų būti geras pasirengimas?
Šį sekmadienį Dievo žodis ragina pabusti iš miego ir nusimesti nuo savęs tamsos darbus, kad jie nesukliudytų sutikti pas mus ateinantį pasaulio Gelbėtoją. Apaštalas Paulius ragino pirmuosius krikščionis: „Naktis nuslinko, diena prisiartino. Tad nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais! Kaip dieną, elkimės padoriai, saugodamiesi apsirijimo, girtavimo, neskaistumo, nesantaikos ir pavyduliavimo. Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi“ (Rom 13, 12–14).
Evangelijos skaitinys, pratęsdamas Jėzaus pasakojimą apie įvykius laikų pabaigoje, ragina: „Būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“ (Mt 24, 44).
Raginimas budėti buvo aktualus visais amžiais, bet dabartiniu metu jis ypač svarbus. Per trisdešimt laisvės metų mes pasiekėme didelių laimėjimų ekonomikoje, moksle ir kitose srityse. Lietuva neatpažįstamai pasikeitė, palyginti su tuo, kokia ji buvo sovietiniais metais, tačiau kai kurie svarbūs dalykai, kaip antai, Dekalogu paremta moralė ir krikščioniškosios tradicijos, ant kurių šimtmečiais buvo statomas mūsų tautos gyvenimas, likę daugelio mūsų tautiečių dėmesio paribiuose.
Ką reiškia raginimas budėti?
Visų pirma, kaip ragina apaštalas Paulius, reikia nusimesti tamsos darbus – girtavimą, neskaistumą, nesantaikas ir kitas nuodėmes.
Tamsos darbus nusimetame prieš Kalėdas susitaikydami su Dievu ir žmonėmis. Advento metu atidžiau pasižvalgome po savo dvasinio gyvenimo užkaborius ir per išpažintį visas savo neištikimybes Dievui tarsi iššluojame.
Tamsos darbus nusimetame prieš Kalėdas susitaikydami su Dievu ir žmonėmis.
Mūsų dvasinį budrumą palaiko malda, prašant Šventosios Dvasios dovanų žemiškosios kelionės keliuose. Kas reguliariai ir nuoširdžiai nesimeldžia, visuomet rizikuoja dvasiškai užmigti ir atidaryti duris blogiui įžengti į mūsų gyvenimą.
Mes budime, kai skaitome dvasinio turinio knygas. Buvo sovietmetis, kai tokių knygų nebuvo; dabar jų užtektinai turime, o jei neturime, įsigykime.
Dvasinį budrumą palaiko pasninkas. Jeigu Advento penktadieniais susilaikysime tik nuo mėsos, toks pasninkas neatneš laukiamų vaisių.
Reikia peržvelgti, kuriose srityse mes labiausiai pataikaujame savo kūniškumui. Vienam, galbūt, bus aktualu susilaikyti nuo saldumynų, kitam – apriboti laiką, leidžiamą prie televizijos ekrano, trečiam gal reikės duoti poilsio išmaniajam telefonui ir t. t.
Pranašas Izaijas kvietė izraelitus nepasiduoti pagundai visą dėmesį skirti valgiui ir gėrimui: „Tą dieną Dievas, Galybių Viešpats, kreipėsi į jus, šaukdamas verkti ir liūdėti, galvas nusiskusti ir ašutinę vilkėti. Bet štai! Linksmybė ir džiaugsmas,– jaučius skerdžiate ir avis pjaunate, valgote mėsą ir geriate vyną: „Valgykim ir gerkim, nes rytoj mirsime!“ (Iz 22, 12–13).
Tuo pat metu, kai mes rengsimės Kristaus Gimimo šventei, pasaulis kvies pirkti kalėdines dovanėles ir įsitraukti į pramogų šurmulį.
Nepasiduokime šiam pasaulio balsui! Renkimės ir laukime mus mylinčio ir pas mus ateinančio pasaulio Gelbėtojo.