Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“. (Lk 1, 39–45)
Šv. Kalėdų belaukiant
Prieš Kalėdas mes per daug dėmesio skiriame eglutei, dovanoms, sveikinimams, šventiniam stalui ir ne kartą pamirštame pačią Kalėdų esmę – įsikūnijusį ir į mūsų tarpą atėjusį Dievo Sūnų Jėzų Kristų. Jis atėjo pas mus kaip Gelbėtojas. Apaštalas Paulius Laiške žydams į Jėzaus lūpas įdeda žodžius: „Štai ateinu vykdyti tavo (Tėve) valios“ (Žyd 10, 8). Dangaus Tėvas norėjo, kad jo Sūnus išgelbėtų mus iš nuodėmių ir susigrąžintų į savo meilės glėbį.
Ketvirtąjį Advento sekmadienį Mišių Evangelija (Lk 1, 39–45) pasakoja apie Marijos apsilankymą giminaitės Elzbietos namuose. Elzbieta nudžiugo pamačiusi Mariją ir Dievo įkvėpta kalbėjo: „Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?!“ O Marija šlovino Dievą, sakydama: „Didžių dalykų padarė man Viešpats, ir šventas yra jo vardas!“
Elzbieta priminė, ką per apreiškimą Marijai buvo pasakęs Dievo angelas: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinsis Dievo Sūnumi“ (Lk 1, 35). Šis Dievo planas Mariją džiugino, tačiau Juozapo elgesys liūdino; ji matė, kad Juozapas yra pilnas nerimo dėl jos nėštumo.
Pagal žydų papročius susižadėję jaunuoliai gyvendavo kiekvienas savo namuose, ir tik vestuvių dieną jaunasis parsivesdavo sužadėtinę į savo namus. Juozapas pastebi, kad Marija laukiasi kūdikio, tačiau nežino, kad ji yra pradėjusi iš Šventosios Dvasios, tad nusprendžia ją atleisti. O Marija kenčia, nesuprasdama, kodėl dangus tyli, kai jau artinasi metas gimdyti.
Marija kentėjo ir tylėjo – ką ji galėjo paaiškinti sužadėtiniui, kuris žinojo, kad ne jis yra Marijos nešiojamo kūdikio tėvas? Marija meldėsi ir vylėsi, kad atėjus laikui Dievas duos ženklą. Taip ir įvyko.
Kai Juozapas jau buvo apsisprendęs palikti Mariją, angelas jam apreiškė, kad Marijos pradėtas kūdikis yra iš Šventosios Dvasios ir kad jam gimus reikėsią duoti Jėzaus vardą, nes jis išgelbės tautą iš nuodėmių.
Prieškalėdinis šurmulys nuo mūsų akių paslepia daugybę savo varguose paskendusių žmonių.
Panašiai kaip Marija laukė pirmųjų Kalėdų, taip dabar Kristaus Gimimo šventės laukia milijonai krikščionių. Prieškalėdinis šurmulys nuo mūsų akių paslepia daugybę savo varguose paskendusių žmonių. Niekas nesuskaičiuos tų vargstančių žmonių ir niekas neišmatuos jų vargo bei kančios gylio. Dažniausiai kenčiantys žmonės su savo nedalia lieka visiškai vieniši.
Vargstantiems ir kenčiantiems žmonėms Kalėdos turi būti ypač brangios, nes Jėzus atėjo į žemę kaip silpnųjų ir atstumtųjų draugas.
Popiežius Benediktas XVI yra paskelbęs encikliką „Spe salvi“ – „Išgelbėti viltimi“. Popiežius kalba apie viltį, kuria kiekvienas krikščionis turi gyventi. Jis moko, kad susitikimas su Jėzumi keičia žmogaus gyvenimą. Šv. Kalėdos yra žmogaus susitikimas su Kristumi, kurį angelas pavadino Gelbėtoju. Jis pasakė: „Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“ (Mt 1, 21). Gimdamas Jėzus ne tik ateina į žmonių tarpą, bet ir paskui už mus miršta ant kryžiaus, kad mes būtume išgelbėti.
Kol žmogų lydi viltis, jis pajėgia nedejuodamas pakelti ir labai didelius vargus, ką akivaizdžiai paliudijo palaimintasis Teofilius, nešdamas savo kryžių per kalėjimus, Solovkas ir Mordoviją.
Tačiau šiandien daugelis žmonių šios vilties nebeturi. Vieni iš jų visiškai nepažįsta Jėzaus, o kitų pažinimas yra labai silpnas, ir dėl to, išgyvendami sunkumų, jie neturi į ką atsiremti. Jaunimas nusivilia meile ir mąsto, kad jau visos žvaigždės užgeso. Suaugusieji dažnai pasiklysta, siekdami lengvai, greitai, net nesiskaitydami su sąžine, susikurti medžiaginę gerovę. Nelaimė ištinka kiekvieną žmogų, kuris savo viltis sudeda tik į pinigus ir daiktus.
Reikia leisti Jėzui gyventi mūsų šeimose, gimti kiekvieno lietuvio širdyje.
Kalėdos kviečia visus atsigręžti į Kristų. Per Kalėdas labiausiai reikia ne tiek dovanėlių, kiek Jėzaus artumo. Reikia leisti Jėzui gyventi mūsų šeimose, gimti kiekvieno lietuvio širdyje.
Sveikinu visus, kurie prieš Kalėdas jau susitaikėte su Dievu ir žmonėmis ir, būdami Dievo malonėje, galėsite džiugiai švęsti šv. Kalėdų slėpinį. Ypač sveikinu visus, ieškančius kuo artimesnės bičiulystės su Jėzumi.