Aramui gimė Aminadabas, Aminadabui gimė Naasonas, Naasonui gimė Salmonas. Salmonui gimė Boozas iš Rachabos, Boozui gimė Jobedas iš Rutos, Jobedui gimė Jesė. Jesei gimė karalius Dovydas.
Dovydui gimė Saliamonas iš Urijo žmonos. Saliamonui gimė Roboamas, Roboamui gimė Abijas, Abijui gimė Asafas. Asafui gimė Juozapatas, Juozapatui gimė Joramas, Joramui gimė Ozijas. Ozijui gimė Joatamas, Joatamui gimė Achazas, Achazui gimė Ezekijas. Ezekijui gimė Manasas, Manasui gimė Amonas, Amonui gimė Jozijas. Jozijui gimė Jechonijas ir jo broliai ištrėmimo į Babiloniją laikais.
Po ištrėmimo į Babiloniją Jechonijui gimė Salatielis, Salatieliui gimė Zorobabelis, Zorobabeliui gimė Abijudas, Abijudui gimė Eliakimas, Eliakimui gimė Azoras. Azorui gimė Sadokas, Sadokui gimė Achimas, Achimui gimė Elijudas. Elijudui gimė Eleazaras, Eleazarui gimė Matanas, Matanui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi – Mesiju. (Mt 1, 1–16)
Švč. Mergelės Marijos Gimimas
Liturginių metų eigoje švenčiame tik Šv. Jono Krikštytojo, Švč. Mergelės Marijos ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimą. Evangelijoje plačiai aprašomas Jono Krikštytojo gimimas ir vardo suteikimas, labai daug pasakojama apie Jėzaus gimimą Betliejuje, o apie Mergelės Marijos gimimą – nė žodžio. Evangelijos puslapiuose sutinkame Mariją tik per angelo apreiškimą, kai sveikindamas ją pavadina „malonės pilnąja“ ir paskelbia žinią, kad Dievas išsirinko ją pasaulio Gelbėtojo motina; atsisveikiname su Marija, palikdami ją stovinčią po Sūnaus kryžiumi, kai mirštantis Jėzus palieka ją mums motina.
Marija tarsi išnyksta, atsidurdama tokioje Dievo artumoje, kokioje joks mirtingasis nėra buvęs ir nebus.
Marija tarsi išnyksta, atsidurdama tokioje Dievo artumoje, kokioje joks mirtingasis nėra buvęs ir nebus.
Per Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventę Evangelija pasakoja apie Jėzaus Kristaus kilmę, įvykius prieš gimimą ir angelo žinią Juozapui, kokį vardą jis turės duoti Kūdikiui: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į savo namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“ (Mt 1, 20–21).
Dievo artumoje Marija nušvinta dievišku grožiu – ji pilna Dievo malonės, ji kelias, kuriuo Dievo Sūnus ateis į mūsų tarpą, kad mus išgelbėtų iš amžinosios mirties – išvaduotų iš nuodėmės nelaisvės ir apdovanotų Dievo vaikų laisve.
Kiekviena tauta pagerbia savo didvyrius, kurie būna daug pasitarnavę dėl jos laisvės. Dėl to mes pagerbiame Nepriklausomybės kovų savanorius, pokario partizanus, visus kentėjusius dėl Lietuvos laisvės ir Sąjūdžio metais vedusius tautą į laisvę. Tačiau joks didvyris nėra tiek nusipelnęs dėl mūsų laisvės kaip Marija. Ji davė pasauliui Gelbėtoją, kuris išvadavo visus žmones iš mirties ir nuodėmės vergijos.
Niekas negali labiau pavergti žmogaus kaip nuodėmė, ir joks priešas nėra toks baisus kaip mirtis. Nuodėmė pavergia mūsų dvasią, ir tai yra didžiausia bei pavojingiausia vergovė.
Žmogus gali valdyti milijonus, prieš jį gali drebėti pasaulis, bet jis gali būti didžiausias nuodėmės vergas. Iš istorijos žinome daug tironų, prieš kuriuos drebėjo tautos, bet jie patys buvo tikrų tikriausi vergai ir toje vergystėje žuvo, nes neprisiartino prie Gelbėtojo Jėzaus.
Net Dievas negali išgelbėti iš dvasinės vergovės, jei žmogus pats to nenori. Jis gali būti taip įsisukęs blogio verpetuose, kad iš jų ištrūkti jam gali atrodyti tiesiog neįmanoma. Žmogų išgelbėtų vienintelis atgailos aktas, jei sugebėtų Dievui pasakyti: „Viešpatie, pasigailėk!“ Tačiau tai padaryti būna sunku, nes nuodėmių gausa nužudo viltį. Blogiausia, kas žmogui gali nutikti, – tai prarasti viltį.
Blogiausia, kas žmogui gali nutikti, – tai prarasti viltį.
Laimingas yra kiekvienas žmogus, kuris savo gyvenime yra sutikęs pasaulio Gelbėtojo Motiną Mariją ir žino apie ją tai, apie ką šv. Bernardas kalba savo maldoje: „Atsimink, maloningoji Mergele Marija, jog amžiais nėra girdėta, kad apleistum bent vieną, kas bėga prie Tavęs, šaukiasi Tavo pagalbos ir prašosi užtariamas.“ Šitoks pasitikėjimas Dievo Motina gali išgelbėti net didžiausią nusidėjėlį. Pasitikėdami labiausiai pagerbiame Švč. Mergelę Mariją, kurios Gimimą švenčiame. Tad puoselėkime savo širdyse tokį pasitikėjimą Dievo Sūnaus Motina.
