Kai želmuo paūgėjo ir išplaukėjo, pasirodė ir raugės. Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: „Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?“ Jis atsakė: „Tai padarė mano priešas“. Tarnai pasisiūlė: „Jei nori, mes eisime ir jas išravėsime“. Jis atsakė: „Ne, kad kartais, ravėdami rauges, neišrautumėte su jomis ir kviečių. Palikite abejus augti iki pjūties. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną“. (Mt 13, 24-31)
Kviečiai ir raugės
Kartą kalbėdamas žmonėms Jėzus papasakojo palyginimą apie kviečius ir rauges – gerą ir blogą sėklą. Mokiniai prašė Jėzų paaiškinti palyginimą. Jėzus atsakė, kad sėjantysis gerą sėklą yra Žmogaus Sūnus, o raugių sėjėjas yra žmogaus priešas velnias. Dievas rauges nuo kviečių atskirs ir sudegins tik pasaulio pabaigoje.
Nuo mūsų laisvos valios priklauso, kokiai sėklai savo sieloje leisime augti.
Žmogus yra dirva, kurioje nuolat kažkas sėja kviečius ar rauges ir šito sėjimo mes negalime sukliudyti. Tačiau nuo mūsų laisvos valios priklauso, kokiai sėklai savo sieloje leisime augti. Nuo mūsų apsisprendimo ir mūsų pastangų priklausys, koks bus mūsų gyvenimas ir kokia bus mūsų amžinybė.
Gera sėkla – tai tiesos žodis, Evangelijos žodis, tikėjimas, meilė, gerumas, žmogaus gerbimas. Tą gerą sėklą sėja geri tėvai, mokytojai, katechetai, kunigai, geros knygos; sėja net mus supanti morali aplinka.
Raugės – tai skatinimas nepaisyti doros reikalavimų, neapykantos ir godumo kurstymas, ištrynimas ribos tarp gėrio ir blogio, perdėtas žmogaus teisių akcentavimas, gyvybės niekinimas, prigimtinės šeimos nepalaikymas. Kiekvienas melo žodis yra raugė.
Rauges dažnai sėja pelno besivaikanti komercinė televizija, kai kurie interneto portalai; rauges sėja blogi draugai, alkoholio reklamuotojai ir platintojai. Sėja rauges kiekvienas, kuris savo nederamu elgesiu piktina kitus ir pastumia juos į blogą kelią. Gaila, bet raugių sėjėjų mūsų dienomis yra labai daug.
Jėzus patarė neskubėti išrankioti raugių, nes jas renkant galima suniokoti ir kviečius. Dievo gailestingumas neskuba sunaikinti raugių sėjėjų, bet suteikia jiems galimybę pasitaisyti atitaisant blogus darbus. Tačiau Jėzus tvirtina, kad ateis laikas ir pjūties šeimininkas Dievas rauges išrinks ir sudegins.
Dievo žodis skatina atkreipti dėmesį į dvi svarbias sritis. Pirmiausia, mes turime klausti savęs, ką mes sėjame. Ar kartais nesėjame raugių savo kalbomis, darbais ar nevaldomomis emocijomis? Antras, ne mažiau svarbus klausimas – ar budime, kad mūsų sielose kiti nepasėtų raugių? Dievo žodis taip pat ragina mus būti nepavargstančiais tiesos ir gėrio sėjėjais.
Sėti gėrį nėra tik kai kurių žmonių – dvasininkų, vienuolių, tikybos mokytojų – pareiga ar privilegija. Per Krikštą mes visi esame tapę Kristaus mokiniais ir sekėjais, todėl skleisti gėrį mums turi būti taip natūralu, kaip gerti ar valgyti.
Sėti gėrį visiškai nereiškia moralizuoti sutiktiems žmonėms. Sėkmingiausiai gėrį sėjame savo pavyzdžiu.
Sėti gėrį visiškai nereiškia moralizuoti sutiktiems žmonėms. Sėkmingiausiai gėrį sėjame savo pavyzdžiu. Palaimintasis Teofilius Matulionis palyginti trumpai skelbė Evangelijos žinią, sakydamas pamokslus. Mažai yra išlikę ir jo užrašytų minčių. Tačiau palaimintasis ypač sėkmingai sėjo gerą sėklą, nešdamas sunkų katorgos kryžių, nekeikdamas savo kankintojų, bet juos laimindamas, jiems pasakydamas gerą žodį. Praeis šimtmečiai, o palaimintasis Teofilius sės ir sės gerą sėklą į atviras žmonių širdis; sės ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje ir kitose pasaulio šalyse.
Dievo žodis kviečia kiekvieną iš mūsų būti geruoju sėjėju, kuris nepavargdamas sėja tiesą, meilę ir gėrį, sėja net ir tuomet, kai atrodo, jog ji byra į nederlingą žemę.
