Toks vienvaldžio monarcho įvaizdis lietuvio sąmonėje, matyt, įsitvirtinęs dar nuo okupacijos, kai direktorius ar brigadininkas visada buvo teisus.
Graudu pripažinti, tačiau išnaudojimas, patyčios ir įvairios smurto rūšys tarp lietuvių vyrauja ne tik nekvalifikuoto darbo sferoje.
Kvalifikaciją turintys specialistai taip pat kenčia viršesnių tautiečių despotizmą. Pradedant bandymu sutaupyti įmonės pinigų mokant skatikus patirties ir žinių turintiems darbuotojams ir baigiant pasyviai agresyviu bendravimu, taikomu darbovietėse, siekiant sumenkinti darbuotojo pasitikėjimą savimi.
Kartą vieno išdidaus Londono lietuvio verslininko buvau paprašyta sutvarkyti jo įmonės tinklapį. Įvykdžiau visus prašymus, atlikau užsakytus darbus, tačiau išrašiusi sąskaitą sulaukiau keisto skambučio.
Lietuviškų parduotuvių tinklo ir odontologijos klinikos savininkas mėgino įtikinti, kad mano darbas nevertas tokių pinigų. Esą „tokių kainų niekur (šios vietos reikšmės jis taip ir nepaaiškino) nėra, o jis galėjęs rasti ir trigubai pigesnį paslaugų tiekėją“.
Bandant paaiškinti, kad skirtingi žmonės už tą pačią paslaugą pateikia skirtingas sąskaitas, buvau išvadinta ufonaute ir man pasiūlyta skristi į savo pačios planetą, kurioje vyrauja kosminės kainos. Tarsi viduramžių vergvaldys verslininkas sumokėjo man vos 37 proc. sąskaitoje nurodytos sumos teigdamas, jog pats įvertino mano darbą ir nusprendė, kiek aš verta.
Tarsi viduramžių vergvaldys verslininkas sumokėjo man vos 37 proc. sąskaitoje nurodytos sumos teigdamas, jog pats įvertino mano darbą ir nusprendė, kiek aš verta.
Galbūt pajutę pinigo svorį, o gal galios saldumą, lietuviai verslininkai dažnai renkasi pavaldinius tautiečius ir naudojasi jų silpnosiomis savybėmis.
Vieni apeliuoja į anglų kalbos žinių trūkumą, kiti – manipuliuoja vaikais, kurių netekęs darbo emigrantas, esą, nebeišlaikytų.
Dar kiti griebiasi kraštutinių priemonių, kad su kuo mažesnėmis sąnaudomis gautų kuo daugiau pajamų, pavyzdžiui, tautiečiams moka algas vokeliuose. Taip iš Lietuvos atsivežta bloga praktika padeda sutaupyti ir čia.
Žinoma, aprašytas darbdavių elgesys toli gražu nėra toks baisus, kaip ieškomo nusikaltėlio Ediko Mankevičiaus, rotveileriais pjudžiusio vištų fermos darbuotojus tautiečius, tačiau vis tiek nepateisinamas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Išbandymas savo kailiu: gauti pašalpą Anglijoje be melo neįmanoma?
