Po trumpos diskusijos nutarėme, kad problema gali būti mano „Mezon“ maršrutizatorius, kurį aš taip pat įsigijau iš Telecentro, tačiau konkretaus pasiūlymo, ką turėčiau daryti toliau, taip ir negavau.
Likusią istorijos dalį sutrumpinsiu iki kelių sakinių. Naudotis internetu buvo itin sudėtinga, skundžiausi, siūliau taisyti, man buvo sakoma, kad normalu, jog interneto greitis šokinėja, o meistro kviesti į namus nėra prasmės – jis kainuos, o naudos nebus, nes toks jau tas „Mezon“ internetas. Susitaikyk.
Rugsėjo mėnesį neliko kitos išeities, tik ieškoti kito interneto tiekėjo arba mokėti už paslaugą, kuria naudotis vis tiek negaliu. Susiradau kitą įmonę. Internetas naudojantis tais pačiais kompiuteriais namuose pagreitėjo du šimtus kartų.
Jei esi valstybės išlaikoma įmonė, ryšį tarp patenkinto kliento ir tavo algos suprasti kur kas sudėtingiau.
Viskas būtų puiku, išskyrus tai, kad po dviejų savaičių gavau „Mezon“ pranešimą. Jame teigiama, kad neturėjau pagrindo nutraukti sutarties ir kad „reali duomenų perdavimo ir priėmimo sparta AB Lietuvos radijo ir televizijos centro tinkle priklauso nuo paslaugų gavėjo naudojamo galinio įrenginio ir tinklo apkrovimo būklės konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku, nuo vietovės, kurioje naudojamasi paslaugomis, reljefo ypatumų, einamųjų užstatymo lygio pokyčių, ryšio trikdžių, kuriuos gali lemti gamtos reiškiniai.
Mobiliojo interneto ryšio stiprumas gali kisti priklausomai nuo Jūsų buvimo vietos – signalas gali susilpnėti sklisdamas per kelias pastato sienas ar perdangas. Patvirtiname, kad teikiama greitaveika atitinka sutartyje nurodytas technines specifikacijas“. (Trumpai tariant, mūsų interneto greitis priklauso nuo aibės dalykų, plane nurodyti greičiai nebūtinai turi būti pasiekiami, mums nėra svarbu, kad pas tave jis neveikia. Tai tavo bėdos.)
Čia pat man buvo liepta susimokėti 75,74 eurus už sutarties nutraukimą. Vienkartinis 75 eurų mokestis už du šimtus kartų greitesnį internetą skamba visai neblogai, tačiau mokėti įmonei, kuri tiek laiko nesuteikė man pagalbos ir kurios paslaugų aš buvau tiesiog priverstas atsisakyti po penkerių metų, man atrodė mažų mažiausiai keista.
Daugeliu atveju į klientų technines problemas įmonės žiūri rimtai, nes nenori prarasti savo pajamų šaltinio. Verslininkas visada suvoks, kad kliento problema pirmiausia yra jo problema, nes jos neišsprendus laisvoje rinkoje žmogus nesunkiai pasirinks kitą bendrovę. Tokiu būdu verslininkas ne tik praras dalį pajamų, bet ir jas pats padovanos savo konkurentams.
Daugeliu atvejų, bet ne visada. Jei esi valstybės išlaikoma įmonė, ryšį tarp patenkinto kliento ir savo algos suprasti yra kur kas sudėtingiau.
Esamo įvykio analizė parodė, kad dar turime kur tobulėti gerindami kliento aptarnavimo patirtį, – man parašė Telecentro atstovė.
Sutarties nutraukimo mokestį galima skųsti Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT). Ši institucija atsakinga už tokių ginčų sprendimą. Taip pat ji yra patvirtinusi Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles, kuriose nurodoma, kad „teikėjas atsako už teikiamų paslaugų kokybę ir gedimus šalina iki sutartyje nurodyto tinklo galinio taško“.
„Mezon“ atstovė man telefonu paaiškino, kad iki šiol bendrovė tokiais atvejais RRT laimėdavo ir jie nesunkiai įrodys, kad techninių problemų bendrovėje man tiekiant internetą nebuvo, todėl tokį sprendimą skųsti prasmė itin menka. Mažai ką reiškia ir mano daryti greičio testai, nes nėra aišku, kaip, kada ir kur jie daryti. Ir kas toliau? Lieka tik susitaikyti, nueiti ir susimokėti?
Iš Telecentro gavau kiek savikritiškesnį situacijos paaiškinimą. „Atlikus vidinį tyrimą, belieka nuoširdžiai apgailestauti, kad nebuvo įdėtos visos pastangos išlaikyti jūsų kaip kliento. Esamo įvykio analizė parodė, kad dar turime kur tobulėti gerindami kliento aptarnavimo patirtį. Taip pat norime atkreipti jūsų dėmesį, kad norėdamas užtikrinti interneto greičio kokybę, Telecentras planuoja modernizuoti 4G tinklą ir iš esamos WiMax technologijos migruos į LTE platformą, kuri leis klientams užtikrinti žymiai aukštesnę paslaugų kokybę“, – rašoma laiške.
Tai nėra verslas ir tai nėra konkurencija. Tai yra naudojimasis užimama padėtimi ir valstybės užnugariu. Kai dirbi už algą, o ne tam, kad tą algą užsidirbtum.
Ponai, jokia LTE platforma neišspręs požiūrio į klientą problemos. Jūs tikrai planuojate plėsti verslą ir konkuruoti su mobiliojo ryšio bendrovėmis nesugebėdami susitvarkyti dabartiniame ūkyje?
Jūs kalbate apie konkurentų kartelinius susitarimus, kai patys užimate išskirtinę padėtį ir dar nudojatės valstybės parama? Ir čia ne tik „Mezon“ akibrokštai bendraujant su klientais.
Pakanka pakilti į Vilniaus televizijos bokštą ir atsisėdus prie staliuko užsisakyti vakarienę. Kai viena padavėja kaip voverė besisukančiame rate (staliukai iš tiesų sukasi) turi apibėgti pusę klientų ir dar spėti subėgioti iškviesti lifto, nes prie jo jau rikiuojasi eilė, o liftą gali iškviesti tik ji, imi suprasti, kad apie aptarnavimo standartus kalbėti neverta.
Taip pat puikiai supranti, ką tokia suplukusi padavėja galvoja apie nuviltus klientus ir jai šį jungą užkrovusius vadovus, kokia jos motyvacija ir kokia bendra tokios įstaigos paslaugų kokybė.
Tai nėra verslas ir tai nėra konkurencija. Tai yra naudojimasis užimama padėtimi ir valstybės užnugariu. Kai dirbti dėl algos, o ne tam, kad tą algą užsidirbtum.
Aplinkui matai surūgusius žmonių veidus. Girdi piktus užsieniečių klausimus, kuriems tokios situacijos nesuprantamos. Užsakymo lauki dvi valandas, tau atneša ne tai, ką užsakei, bet jau nepriekaištauji, nes teks laukti dar dvi, o juk dar prie lifto su vaikais reikės kelių reisų palaukti, nes eilė. Po viso to išeini žinodamas, kad čia ilgai negrįši. Ir negrįžtum, jei ne Televizijos bokšto išskirtinumas, kuris leidžia jį valdančiam Telecentrui kitais dalykais tiesiog nesirūpinti - vis tiek turistai plauks, kur jie dings.
Tai nėra verslas ir tai nėra konkurencija. Tai yra naudojimasis užimama padėtimi ir valstybės užnugariu. Kai dirbi dėl algos, o ne tam, kad tą algą užsidirbtum. Man tai netinka ir tokios įmonės kaip mokesčių mokėtojas aš išlaikyti nenoriu. Aš padariau kvailą pasirinkimą. Jūs galite jo nekartoti.
