Vienintelė įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“ pasipriešino „Air Lituanica“ bendrovės siūlymui bankroto administratore skirti mažai kam žinomą įmonę, kurioje dirba 4 asmenys ir kurios patikimumas portale rekvizitai.lt vertinamas 5,2 iš 10. Niekam kitam tai neužkliuvo.
Vienintelė savivaldybės įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“ pasipriešino „Air Lituanica“ bendrovės siūlymui bankroto administratore skirti mažai kam žinomą įmonę, kurioje dirba 4 asmenys ir kurios patikimumas portale rekvizitai.lt vertinamas 5,2 iš 10. Niekam kitam tai neužkliuvo.
Kaip ir tai, kad „Air Lituanica“ atstovų keliai pas bankroto administratorių derinant užsakymo sąlygas buvo numinti dar likus daug laiko iki įmonės bankroto paskelbimo.
Nelendant į detales, pakanka suprasti tik tiek, kad dabar teismas bankroto administratorių privalės skirti atsitiktine tvarka, o naujasis bankroto administratorius privalės išsamiai patikrinti buvusios bendrovės vadovybės ir steigėjų veiksmus už pastaruosius trejus metus.
Tai reiškia, kad bankroto administratorius pakels visus finansinius dokumentus nuo „Air Lituanica“ steigimo pradžios. 15min.lt jau ne kartą rašė apie abejotinus privačių akcininkų pritraukimo būdus, finansines machinacijas skrydžių bendrovės motininėje įmonėje „Start Vilnius“, keistus sostinės savivaldybės turto išpardavimus.
„Start Vilnius“ vadovai jau atleisti iš darbo, o jų veiklą tiria prokurorai, tačiau iki pačių „Air Lituanica“ finansinių dokumentų, išskyrus finansines ataskaitas apie kritišką bendrovės padėtį, iki šiol nei nepriklausomam auditui, nei naujajai miesto valdžiai, nei žiniasklaidai nusikasti nepavykdavo.
„Air Lituanica“ valdymo schemą kūrė ne savivaldybės, o samdyti teisininkai, todėl įvertinti pinigų judėjimo, savivaldybės turto panaudojimo, buvusių įmonės vadovų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo be išsamios dokumentų analizės tiesiog neįmanoma.
Savivaldybė nėra nei akcininkė nei kreditorė, todėl savivaldybės atstovai „Air Lituanica“ kreditorių susirinkime iš viso nedalyvavo, – teigė A.Vaitkunskienė.
Paklausta, kodėl tik „Vilniaus šilumos tinklai“ balsavo prieš neteisminį bankrotą ir ką apie tai mano pati savivaldybė, sostinės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė 15min.lt paaiškino, kad „savivaldybė nėra nei akcininkė nei kreditorė, todėl savivaldybės atstovai „Air Lituanica“ kreditorių susirinkime iš viso nedalyvavo“.
Pasak jos, tiesioginiais kreditoriais yra savivaldybės įmonė „Start Vilnius“ ir „Vilniaus šilumos tinklai“, kurios savarankiškai priėmė sprendimus dėl bendrovės bankroto būdo.
„Air Lituanica“ buvo viešaisiais pinigais finansuojamas juridinis asmuo, kuris veikė nesilaikydamas Viešųjų pirkimų įstatymo. Tam pakako pritraukti keletą privačių akcininkų, kurie įsigijo po simbolinę bendrovės dalį, ir pakeisti teisinę įmonės formą. Tuo pat metu tai nenaikina sprendimus priėmusių žmonių atsakomybės, jei paaiškėtų, kad jų sudaryti sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi įmonei.
„Vilniaus šilumos tinklai“ buvo išprievartauti skirti 7 mln. litų savo lėšų skrydžių bendrovei. Nėra jokios galimybės, kad šie pinigai bendrovei grįš, todėl jos ryžtas pakovoti dėl skaidresnio „Air Lituanica“ uždarymo maloniai stebina dar daugiau.
Jau kuris laikas savivaldybės kuluaruose buvo kalbama, kad pasiektas susitarimas šią istoriją numarinti tyliai.
Jau kuris laikas savivaldybės kuluaruose buvo kalbama, kad pasiektas susitarimas šią istoriją numarinti tyliai. Tai naudinga Artūro Zuoko spaudimą patyrusioms įmonės, kurių vadovams dabar gali tekti atsakyti į labai nemalonius klausimus. Tai naudinga buvusiai „Air Lituanica“ vadovybei, kurios sprendimų niekas rimtai netikrintų.
Įmonę išregistruoti ir temą baigti iki rinkimų galėtų būti naudinga net ir dabartinei sostinės valdžiai, nes „Air Lituanica“ uždarymas yra nors ir visiškai teisingas ekonominiu požiūriu, tačiau nenešantis jokių papildomų politinių dividendų, o tik erzinantis dalį rinkėjų.
„Vilniaus šilumos tinklai“, kurių vadovybė anksčiau A.Zuoko nurodymu klusniai kišo visų vilniečių pinigus į nuostolingą skrydžių bendrovę, savo balsu įrodė, kad žaidimo taisyklės keičiasi. Gal net ne žaidimo taisyklės, o politinis klimatas sostinėje. Yra vilties, kad įmonių vadovai prieš dėdami parašus ant abejotinų dokumentų ims galvoti, kad tai jų atsakomybė ir argumentas „meras liepė“ teismuose neveikia. Taip pat yra vilties, kad valstybės pinigai nebebus traktuojami kaip lovys draugų ir bičiulių įmonėms pampti.
