Po visų apsinuodijimų ir įkalinimų net Vakarų šalys daug balsingiau gina A.Navalną. Už šį pakitusį požiūrį reikia padėkoti prezidentui V.Putinui ir pastarojo meto Rusijos rodytam agresyvumui. Kadangi padėtis vargu ar pasikeis tol, kol valdžioje išliks V.Putinas ir jo pakalikai, A.Navalno likimas paveiks mus visus. Žmonės, dalyvaujantys A.Navalno palaikymui skirtuose mitinguose, atstovauja daug platesnį Rusijos visuomenės spektrą nei bet kada anksčiau. Nepaisant to, ar protestuotojai palaiko A.Navalno politiką, ar ne, jie protestuoja prieš V.Putiną ir jo vis labiau represinį režimą. Suomijoje vienas priešais Rusijos ambasadą stovėjęs protestuotojas pareiškė, kad protestuoja norėdamas sustabdyti „suominimą“ ir tikisi, kad Suomijos įmonės pakeis savo požiūrį į Rusiją. Korupcija Rusijoje yra visų mūsų problema. Giliai įsišaknijusi V.Putino galia nerodo erozijos ženklų, ir antikorupcinė A.Navalno programa yra ambicingas projektas šalyje, kurioje korupcija yra taip išplitusi, kad, atrodo, ji yra visos valstybės pagrindas.
Giliai įsišaknijusi V.Putino galia nerodo erozijos ženklų, ir antikorupcinė A.Navalno programa yra ambicingas projektas šalyje, kurioje korupcija yra taip išplitusi, kad, atrodo, ji yra visos valstybės pagrindas.
Nepaisant to, norėčiau nubrėžti paralelę tarp iškalbingo A.Navalno vaizdo įrašo apie V.Putino rūmus ir tariamai karalienės Marijos Antuanetės ištartų žodžių („Tegul jie valgo pyragą“). V.Putino rūmai yra taip atitrūkę nuo realybės, kad jie yra tas pats šlapias skuduras, metamas žmonėms į veidą, kaip ir garsieji karalienės, baigusios savo gyvenimą giljotinoje, žodžiai. V.Putinas daro viską, kad būtų įtvirtintas Didžiojo Tėvynės karo mitas – vienas iš nedaugelio nacionalinių mitų, kuris vis dar vienija skirtingas dabartinės Rusijos kartas. Kalbant apie A.Navalną, fone nesunkiai galima išgirsti pažįstamą revoliucijos riaumojimą. Data, kai buvo nuverstas caras, Rusijoje švenčiama dešimtmečius.
Politiko sėkmė priklauso nuo jo sugebėjimo sukelti žmonėms stiprių emocijų ir to, kuriuose esamuose naratyvuose jie randa sau vietos. Rusams A.Navalno istorija atliepia daugelį kitų gerai žinomų istorijų. Daugelis jų jau seniai laukė, kol kas nors apsiaus jo laukiančius batus, o A.Navalnui tinka ir kilmingo herojaus, ir iš numirusių prisikėlusio Mesijo vaidmuo. Tačiau mano asmeninė mėgstamiausia figūra A.Navalno pasakojime yra jo žmona Julija Navalnaja. Nors V.Putinas beviltiškai stengėsi, kad jo privatus gyvenimas nebūtų viešas ir niekada nebuvo pasirodęs su moterimi, kuri tikrai galėtų pretenduoti į Rusijos pirmosios ponios titulą, šalia A.Navalno visada yra jo vaikų motina Julija Navalnaja. Jų laimingas šeimyninis gyvenimas yra aiškiai matomas ne tik abiejų partnerių socialinių tinklų paskyrose, bet ir tame, kaip jie viešai išreiškia savo abipusį prieraišumą ir teigiamą vienas kito vertinimą.
Tai meilės istorija, kuri nusipelno laimingos pabaigos, ir tokia istorija, kokios V.Putinas niekada nepažino.
Tai meilės istorija, kuri nusipelno laimingos pabaigos, ir tokia istorija, kokios V.Putinas niekada nepažino. Šis paveikslas leidžia lengviau įsivaizduoti ateitį, kurioje visa Rusija būtų tokia laiminga ir mylinti šeima. Nors pats V.Putino režimas naudojasi švelniąja galia, kad paskleistų savo žinią, A.Navalnas labai gerai moka naudoti švelnią vaizduotės galią kurdamas savo įvaizdį, nesumenkindamas savo šeimos žavesio. Niekada anksčiau daug negalvodavau, kaip galėtų atrodyti Rusijos pirmoji ponia, bet dabar J.Navalnajos dėka jau galiu ją įsivaizduoti. Lengva matyti J.Navalnają kaip motiną, kuri dalijasi visų motinų rūpesčiu dėl savo vaikų šalyje, kurioje kasmet beprasmiškai miršta per daug sūnų, o dabartinis J.Navalnajos vaidmuo Rusijoje yra skausmingai pažįstamas – kiek daug skirtingų kartų moterų yra laukusios, kol jų vyrai grįš iš karo, armijos, kalėjimo ar iš kalėjimo lagerio. Tai likimas, labai žinomas vyresnėms kartoms, tai yra ir Navalno tėvų karta. Likus kelioms dienoms iki Navalno nuteisimo, Julija paskelbė „Instagram“ šeimos nuotrauką.
Lyčių lygybės požiūriu J.Navalnajos vaidmuo galbūt nėra labai progresyvus, tačiau tradicinių šeimos vertybių skeptikas šiaip ar taip negalėtų Rusijoje suvienyti tiek skirtingų žmonių, kiek suvienijo A.Navalnas. Viešas švelnių jausmų demonstravimas šalyje, kurioje giriami rūstūs lyderiai, visiškai prieštarauja V.Putino įkūnijamam senųjų „geležinių“ vyrų pasauliui.
Net kai J.Navalnajai neįmanoma laikyti savo vyro už rankos, ji yra šalia jo – sufabrikuotos bylos teismo posėdyje A.Navalnas pirštu nupiešė širdį ant stiklo, skyrusio jį nuo žmonos. Nenuostabu, kad superžvaigždė Alla Pugačiova nustojo socialiniuose tinkluose sekti savo buvusį vyrą, kuris kritikavo A.Navalną ir vietoje to tapo A.Navalno sekėja. Į šeimą orientuoti socialiniai tinklai net gali būti savotiškas A.Navalno gyvybės draudimas: įsivaizduokite visuomenės pyktį, kuris užkluptų bet ką, kas šios laimingos mylinčios šeimos motiną paverstų našle, jos vaikus – našlaičiais. A.Navalnas Putino režimą laiko neetišku ir pabrėžia, kad plėšikų ir vagių sukurta sistema negali būti toleruojama. Taip darydamas A.Navalnas jau daro įtaką moraliniam kodui, kas leidžiama, o kas ne. Dažnai tyla yra ne kas kita kaip pasyvus sutikimas. Korupciją visada palaiko tylos spiralė, kurią reikia sulaužyti, prieš pradedant net svajoti apie pokyčius. Iki šiol V.Putino laikais užaugusios kartos negalėjo įsivaizduoti, kad kas nors jį pakeistų, nes nebuvo jokių alternatyvų. Dabar situacija pasikeitė, o vaizduotės galia visada yra pirmasis žingsnis kelyje į pokyčius.
Sofi Oksanen – viena garsiausių šiuolaikinių Suomijos rašytojų, pelniusi daugiau kaip dvidešimt garbingų literatūros apdovanojimų.
Published by agreement with Salomonsson Agency
