Vienas patogiausių būdų palyginti atskirų šalių piliečių gyvenimo lygio skirtumus yra jų vidutinių atlyginimų dydis. Ypač tuomet, kai kainų lygis palyginamosiose šalyse panašus.
Tačiau jau ne pirmi metai Lietuva šiuo požiūriu pastebimai atsilieka nuo Estijos ir net Latvijos, bene skaudžiausiai ES paveiktos pastarosios pasaulinės krizės.
Pagal naujausius Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenis, skaičiuojant eurais, Lietuvoje vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 697, Latvijoje – 775, Estijoje – 977 eurai.
Ir netenka tuo stebėtis, nes, pavyzdžiui, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, vidutinė apskaičiuota mėnesio alga Lietuvoje augo 4,3 proc., Latvijoje – 7,4 proc., Estijoje – 5 procentais.
Kokios priežastys lėmė tokį mums nemalonų atlyginimų skirtumą kas tik netingi nuolat gvildena Lietuvos viešojoje erdvėje. Ir ne tik šios srities profesionalai.
Profesionalai, žinoma, įpratę operuoti visokiausiais skaičiais. Koks kokioje šalyje darbo našumas, kiek procentų priskaičiuoto atlyginimo darbuotojai gauna „į rankas“, kur kokia infliacija. Reikia pasakyti, kad daugelis populiariausių palyginamųjų rodiklių trijose Baltijos šalyse jeigu ne visiškai panašūs, tai bent jua labia nesiskiria. Nors ir kaip atidžiai tuos rodiklius studijuotume, vargiai tarp jų rastume bent vieną tokį, į kurį nedvejodami galėtume besti pirštu.
Tiesa, pagal atlyginimų vokeliuose paplitimą tik Lietuva ir Latvija pasižymi panašiai gėdingai, latviai gal net ir labiau nuo tokios praktikos kenčia, o estai tokių žaidimų netoleruoja beveik visuotinai. Taigi, net ir latviams negalime aiškinti, kad reali mūsų darbo jėgos kaina didesnė, nei Latvijoje. Latviai gali atsakyti lygiai taip pat.
Tiesa, pagal atlyginimų vokeliuose paplitimą tik Lietuva ir Latvija pasižymi panašiai gėdingai, latviai gal net ir labiau nuo tokios praktikos kenčia, o estai tokių žaidimų netoleruoja beveik visuotinai.
Kaip rodo viename naujienų portale paskelbti anoniminės Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, tik kas penktas šeštas apklaustasis nurodė pats atlyginimą ar jo dalį gaunąs vokelyje arba žinąs tokių, kuriems taip atlyginama už darbą.
Tad nėra tvirto pagrindo manyti, kad vieną gražią dieną atsisakius nelegalių išmokų praktikos vidutinis lietuvio atlyginimas pastebimai priartėtų prie estiškojo.
Nuo kitų metų minimalus Lietuvos policininko atlyginimas tikrai nesieks gal nė pusės planuojamo Estijoje, o jis ten yra 1000 eurų.
Plika akimi matyti, kad ne dėl kažin kokio stebuklingo aukštųjų technologijų įmonių pertekliaus Estijoje vidutinis atlyginimas taip smarkiai skiriasi nuo mūsiškio. Turime ir mes lazerių, moderniausių saulės baterijų, biochemijos pramonę, pasaulinių bendrovių IT centrų.
Nori nenori, tenka manyti, kad Latvijoje ir Estijoje žmonių darbas tiesiog labiau vertinamas ir tiek. Ir tų valstybių valdžia savo biudžetininkus labiau gerbia, ir verslininkai noriau pelnu dalinasi su jiems dirbančiais. Dėl mūsų ekspertams nesuprantamų subjektyvių priežasčių, greičiausiai.
Gal tokį požiūrį kaimyninėse šalyse tenykštė „darbo liaudis” darbdaviams įskiepijo profsąjungų reguliariai šaukiamuose visuotiniuose streikuose ar šimtatūkstantiniuose mitinguose? Neteko girdėti. Bet atlyginimai ten didesni.
Prieš keletą mėnesių apžvalgininkas K.Girnius, svarstydamas panašias problemas, klausė, ar mūsų valdžia neįgali, ar beširdė. Taikydami šį jo klausimą dar ir mūsų verslininkams atsakymą galime suformuluoti vienu žodžiu: „Taip
