Sparčiausiai traukėsi vartojamųjų paskolų portfelis, kiek vangiau mažėjo kitos paskirties kreditų dalis. Šių metų gegužės pabaigoje šios kategorijos buvo atitinkamai 18,4 proc. ir 10,7 proc. mažesnės nei prieš metus. Tai lėmė racionalūs namų ūkių sprendimai ekonomikos nuosmukio akivaizdoje karpyti ne pirmo būtinumo prekių bei paslaugų vartojimo išlaidas ir kiek įmanoma greičiau atsikratyti šio tipo periodinių įsipareigojimų.
Kreditavimas būstui įsigyti nagrinėjamu laikotarpiu vystėsi inertiškiau. 2010 m. gegužę, palyginti su atitinkamu mėnesiu prieš metus, būsto paskolų apimtys buvo tik nepilnu proc. mažesnės, o vidutinės namų ūkiui tenkančios paskolos dydis per pernai metus net šiek tiek ūgtelėjo. Ilgam laikotarpiui prisiimdami palyginti stambias šios paskirties paskolas, namų ūkiai negali iš anksto įvertinti savo finansinių galimybių ateityje, tuo labiau numatyti juos stipriai paveiksiančių makroekonominių ūkio svyravimų. Todėl šią naštą valdyti yra sudėtingiau.
Lietuvos banko atliktos būsto kreditus turinčių namų ūkių apklausos duomenimis, 45 proc. respondentų įvardino būsto paskolos naštą, kaip labai didelę, nuo 14 proc. pernai iki 18 proc. šiemet išaugo vėlavusiųjų mokėti kredito įmokas respondentų dalis, beveik 7 proc. apklaustų namų ūkių prašėsi vadinamųjų „kredito mokėjimo atostogų“ (2009 m. apie 6 proc.).Beveik 7 proc. apklaustų namų ūkių prašėsi vadinamųjų „kredito mokėjimo atostogų“.
Tačiau verta akcentuoti, kad bendras namų ūkių įsiskolinimas būstui yra palyginti žemas – šio tipo kreditus turi tik 11,3 proc. visų šalies namų ūkių. Latvijoje ir Estijoje atitinkami rodikliai siekia 17 proc. ir 28,8 proc. Be to, minėta Lietuvos banko apklausa parodė, kad gyvenamojo nekilnojamo turto paskolos aptarnavimui skirta namų ūkių pajamų dalis pernai, palyginti su 2008 m., beveik nepakito ir sudarė apie 27 proc. Tad palyginti su kitomis bankų paskolų portfelio dalimis, su būsto kreditavimu susijęs segmentas dar vis išlaiko „sveikiausiojo“ diagnozę.
