Vilniaus miesto valdžia labai norėtų įpiršti nuomonę, kad dabar važiuoti autobusais ir troleibusais yra maloniau, tačiau gyventojai nėra linkę su tuo sutikti. Ir vaivorykštės spalvos lipdukai ant autobusų čia nepadės. Vilniečiai turi savo nuomonę. Savąją turiu ir aš.
Esu jaunas Vilniaus gyventojas. Automobilio neturiu. Vilniaus viešuoju transportu važinėju viso labo ketverius metus. Kiekvieną dieną, ryte ir vakare, žiemą ir vasarą važinėju autobusais į universitetą, darbą, prekybos centrus, autobusų stotį. Viešojo transporto trasos man gerai pažįstamos. Nesunkiai galiu nuspėti net tai, kiek piko valandomis vėluos pageidaujamas troleibusas. Manau, kad daugelis studentų tai sugebėtų. Kaip ir vyresnio amžiaus žmonės, kuriuos ši pertvarka paveikė labiausiai.
Bet apie viską iš eilės. Per tuos ketverius metus susidariau tvirtą nuomonę, kad viešasis transportas Lietuvoje, kad ir kaip ten būtų, yra varguolių (dėkoju Sauliui Poškai už puikų žodį) transportas. Ir, teatleidžia man gamtosaugos aktyvistai, jei tik turėčiau galimybę, iš karto iškeisčiau Vilniečio kortelę į automobilio raktelį. Tai padaryčiau nė nemirktelėjęs, nes tik sėdėdamas mašinoje vilnietis gali pajusti komfortą.
Taip. Būtent komfortą! Būtent to labiausiai trūksta Vilniaus viešajam transportui. Ne naujų maršrutų, ne greičio, ne gražių lipdukų.
Vadinasi, gera pertvarka yra ta pertvarka, kuri nieko nesugadino.
Ar daug atsirastų Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų, kurie nuoširdžiai pasakytų, jog didžiuojasi sostinės viešuoju transportu? Abejoju. Ar daug atsirastų tokių, kurie pareikštų, kad autobusai ir troleibusai yra jų pagrindinė transporto priemonė? Abejoju. Nes kelionės viešuoju transportu yra ir nemalonios, ir varginančios.
Neišsiplėsiu, nes tai, ką dabar parašysiu, ir taip visi puikiai žino. Nors sostinės gatvėmis kursuoja daug naujų ir dar daugiau apynaujų autobusų, nė viename iš jų saulėtą vasaros dieną negalima jaustis kaip automobilyje. Karšta, tvanku, smirdi.
Gerai, prisipažinsiu, yra tekę važiuoti ir veikiančiu oro kondicionieriumi aprūpintu autobusu. Buvo šaunu! Tačiau tokia laimė pasitaikė gal tik keletą kartų per keletą metų. Nežinau, kaip mano likusi Vilniaus gyventojų dalis, bet man būtų daug maloniau važinėti viešuoju transportu, jei juose būtų palaikoma normali oro temperatūra. Bala nematė to greičio. Kai lauke karšta, o transporto priemonėje vėsu – ir kelionė neužtrunka.
Neužmirštamas kvapas ir neįskaitoma informacija
Paminėjau smarvę ir padariau tai neatsitiktinai. Išlipti iš viešojo transporto ir niekada nebegrįžti bene labiausiai mane verčia jame tvyrantis kvapas. Asocialūs asmenys, girti asmenys, benamiai, vagys, ekshibicionistai. Viešajame transporte galima pamatyti visko, išskyrus vieną svarbų dalyką – komposteriuose rodomą informaciją. Ne, ši problema man nėra aktuali, tačiau labai dažnai matau, kaip bandydami prisitaikyti prie skubotai paruoštų naujovių kenčia vyresnio amžiaus žmonės.
Gyvenimo vargo išvagoti veidai tik susiraukia, kai reikia patikrinti mėnesinį bilietą ar nusipirkti naują. Žmonės nemato smulkiomis raidėmis neapšviestame ekrane surašytos informacijos. Ir valdiškas pyptelėjimas mažai kuo padeda.
Tokie keleiviai – grobis kontrolieriams.
Tokie keleiviai – grobis kontrolieriams. Šie „nesupras“, kad žmogus prastai mato. Deja, bet logika paprasta. Atviras duris pamatei, tai ir bilietėlį sugebėk nusipirkti. Gerai, kad Vilniuje dar yra gerų žmonių, kurie padeda vyresnio amžiaus žmonėms susiorientuoti viešojo transporto labirintuose. Tikiu, kad jei šie žmonės galėtų, tikrai padidintų komposteriuose naudojamą šriftą.
Vis dėlto tai, ką čia išvardijau, yra senos problemos. Naujos atsiras rudenį. Man pačiam vairuoti Vilniuje tenka itin retai, tačiau jau dabar įsivaizduoju eiles, kai siaurose Vilniaus gatvelėse automobilių padvigubės, tačiau tik vienas, kitas galės pasinaudoti naujomis viešojo transporto juostomis. Nesakau, kad padidinti „A“ raide pažymėtų juostų skaičių yra bloga mintis, tačiau tai neturi būti daroma kitų juostų sąskaita. Juolab kai iš viešojo transporto juostos prieš kiekvieną sankryžą reikia persirikiuoti į kairę. Atkreipkite dėmesį, daugelyje gatvių taip liepia ženklai!
O įdomiausia yra tai, kad bent jau kol kas nesutikau nė vieno žmogaus, kuris apie Vilniaus viešojo transporto pertvarką būtų atsiliepęs teigiamai. Pozityviausiai nusiteikę tie žmonės, kurių, kaip jie patys sako, pertvarka nepalietė. Vadinasi, gera pertvarka yra ta pertvarka, kuri nieko nesugadino. Tobulėjimui čia vietos nelieka. Kaip ir sutaupytam laikui. Žmonės sako, kad kelionės „G“ raide pažymėtais autobusais pagreitėjo viso labo 7 ar 10 minučių, nepaisant nutrūktgalviškai lekiančio ir karštligiškai stabdančio autobuso.
Ne tokiu būdu turi būti pradėtas tvarkyti viešasis transportas, tačiau dabar jau nieko nebepadarysi. Pasirinkimo irgi nebėra. Važinėti reikės, o žmonės pripras. Kaip ir prie iki galo nesutvarkytos Vilniečio kortelės, kurios greitai papildyti internetu dar iki šiol nėra įmanoma. Kaip sakoma, ir šuo kariamas pripranta. Praeis pusė metų ir reformos niekas nė neprisimins. Tada ateis laikas naujai reformai. Tikiuosi, kad iki to laiko jau būsiu įsigijęs automobilį.
