Noriu pasiūlyti du sprendimus, kad LRT Tarybos darbas būtų efektyvesnis ir sklandesnis ir kurie padėtų išspręsti patines situacijas LRT Tarybos balsavimuose, nesureikšminant vieno žmogaus balso (LRT Tarybos pirmininkas turi lemiamą balsą, jeigu yra balsų lygiosios, išskyrus vadovo rinkimuose).
Pirmas, kad tolimesnėje ateityje neatsitiktų taip, kaip atsitiko su ką tik įvykusiais LRT vadovo rinkimais, reikia pakeisti LRT įstatymą ir padaryti, kad LRT Tarybos narių skaičius būtų nelyginis.
Be to, siūlyčiau sumažinti Tarybos narių skaičių. Kai 12 žmonių, ypač tokių, kurie mėgsta ilgai kalbėti apie smulkmenas ir neturi dalyvavimo tokioje veikloje patirties, susėda aplink Tarybos stalą, ką nors nuspręsti yra labai komplikuota, o tikrai svarbiems dalykams lieka labai mažai laiko. Mano nuomone, LRT Tarybos normalus narių skaičius būtų 7, maksimalus 9.
Į LRT Tarybą žmones skiria šios institucijos:
Prezidentūra – 4
LR Seimas – 4 (du skiriami opozicinių frakcijų siūlymu)
Lietuvos mokslo taryba – 1
Lietuvos švietimo taryba – 1
Lietuvos meno kūrėjų asociacija – 1
Lietuvos vyskupų konferencija –1
Aišku, sunkiausia būtų sutarti, kas turi atsisakyti savo atstovų. Mano galva, Prezidentūrai ir Seimui užtektų turėti po du narius. O kad skaičius taptų nelyginis, siūlyčiau atsisakyti Lietuvos vyskupų konferencijos atstovo LRT Taryboje.
Su religija susijusios organizacijos ir valstybės įmonių valdymas – mano nuomone, tai nesusisiekiantys indai. Nepagalvokite nieko bloga, aš tikintis, gerbiu žmones, kurie buvo ar yra LRT Taryboje skirti šios organizacijos, bet to nereikia. Religija juk atskirta nuo valstybės mūsų Konstitucijoje. Kodėl to nepaisome LRT Tarybos atveju? LRT juk priklauso Lietuvos valstybei.
Antra, į LRT Tarybą narius skiriančios organizacijos juos turėtų atrinkti labai atsakingai, skaidriai, reiktų rinkti žmones su geriausia patirtimi, o ne tuos, kurie „informuos“, kas vyksta, arba šiaip yra žinomi ar „prie meno“.
Atnaujintame LRT įstatyme yra numatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai Tarybos nariams, kurie į Tarybą ateis ateityje, ir tai jau gerai, nauji Tarybos nariai turės bent juos atitikti. Iki šiol būdavo visko: ir su išsilavinimu nekas, ir visiškas nepatyrimas didelės organizacijos valdyme (LRT dirba virš 600 žmonių).
Neabsoliutinu, būdavo ir yra ir labai gerų, labai patyrusių profesionalų. Tiems, kas nežino – daugiau kaip 90 proc. darbų, kuriuos dirba LRT Taryba, yra susiję su organizacijos valdysena, jos gerosiomis praktikomis, analizėmis, strategijomis, struktūromis, personalo valdymo schemomis, daug teisinių niuansų ir t.t. Jeigu kas galvojate, kad Tarybos nariai atrenka turinį ar turi teisę daryti jam įtaką, tai klystate, meno ir kūrybos tame darbe beveik nėra.
O kalbant apie vadovo konkursą. Negi vėl birželį bus lygiosios ir vėl patas? Juokinga ir graudu. Nors Monika Garbačiauskaitė-Budrienė turi gerų kompetencijų, įdirbį LRT ir suburtą neblogą komandą, pasakykite man, kaip dirbti organizacijos vadovui, žinant, kad turi tik pusės Tarybos narių palaikymą? Kaip ši organizacija progresuos be daugumos palaikymo?
Paklausiau kelių stipriausių vadovų Lietuvoje, ką darytų jie, visi pasakė – aš išeičiau. LRT vadovė savo pranešime apie dalyvavimą kovingai sako, kad nepasiduos, daug priešų aplink, visi puola, konkurencija iš kitos žiniasklaidos milžiniška. Esminė misija gelbėti LRT nuo priešų. Ar tikrai? O gal tai tiesiog atsakingos pareigos valstybės įstaigoje, kurias einant reikia kompetencijų, tvirto stuburo, patirties, bet norint organizaciją vystyti, privalomas ir daugumos Tarybos narių pasitikėjimas. Ar neatrodo jums, kad savo silpnumus slepiame susikurdami baubus, gaila, kad taip dažnai tarp savų?
----------
Tomas Balžekas yra UAB „15min“, UAB BNS ir UAB „Media bitės“ generalinis direktorius. 2018–2021 buvo LRT Tarybos nariu, kurį paskyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
