Neeilinėje asamblėjoje dėmesys skiriamas šeimos pastoracijai Evangelijos šviesoje, o jau po metų eilinė asamblėja svarstys šeimos pašaukimą ir misiją Bažnyčioje bei pasaulyje. Svarbu pabrėžti, kad šis sinodas yra pirmasis valdant popiežiui Pranciškui ir jis skirtas šeimos klausimams, be to, neeilinis.
Toks dėmesys šeimos problematikai rodo, kad su žmogaus lytiškumu susiję klausimai tampa pagrindiniais šiuolaikinės katalikybės darbotvarkėje. Šeimos situacija nėra paprasta – akivaizdu, kad šeimos institucija patiria krizę ir nebėra tokia stabili kaip prieš penkiasdešimt metų, šeimos dažnai išyra.
Toks dėmesys šeimos problematikai rodo, kad su žmogaus lytiškumu susiję klausimai tampa pagrindiniais šiuolaikinės katalikybės darbotvarkėje.
Iš viso pasaulio vyskupijų susirinkusiems vadinamiesiems „Sinodo tėvams” – 191 vyskupui – teks per dvi savaites diskutuoti apie temas, kurių spektras siekia nuo gimimo reguliavimo metodų iki vienalyčių sąjungų.
Ekscelencijoms talkina ne tik 16 ekspertų, bet ir 6 sutuoktinių poros. Po diskusijų bus parengtas, dalyvių balsavimu patvirtintas ir paskelbtas sinodo išvadų dokumentas.
Pagalba vyskupams turėtų tapti ir didžiulio dėmesio pasaulio vyskupijose ir tikinčiųjų bendruomenėse sulaukusio sinodo klausimyno šeimos tema medžiaga. Prieš metus iš Vatikano išsiuntinėta anketa kėlė tuos pačius klausimus, kaip ir dabar siūlomi svarstyti vykstančio sinodo diskusijose.
Jei, pavyzdžiui, Vokietijoje ar D.Britanijoje šis klausimynas buvo pildomas visų to panorėjusių tikinčiųjų, tai Lietuvoje jis buvo tik paskelbtas keliose katalikiškose žiniasklaidos priemonėse, neraginant jo užpildyti ir nenurodant kur siųsti atsakymus. Taip ir liko neaišku, kokie ir kieno atsakymai iš Lietuvos nukeliavo į sinodą. Deja, tai reiškia, kad kol kas Lietuvos katalikų bendruomenėje, nei jos hierarchijoje, nei tarp pasauliečių nesimato poreikio pažinti tikrąją dalykų padėtį.
Priešingos nuotaikos prieš sinodą vyravo Katalikų Bažnyčios viršūnėse, kai garsiausi kardinolai viešai išsakė skirtingas pozicijas, ypač tokiu opiu klausimu kaip išsiskyrusiųjų ir antrą kartą susituokusiųjų galimybė priimti Eucharistiją.
Vienas iš iškiliausių XX amžiaus antros pusės vokiečių teologų, buvęs Popiežiškosios ekumeninės tarybos pirmininkas, kardinolas Walteris Kasperis, vasario mėnesį vykusioje Kardinolų konsistorijoje, išreiškė nuomonę, kad tokia galimybė turėtų būti suteikta tikintiesiems, kurie prisipažįsta padarę klaidą savo pasirinkime, už tai atgailauja ir nori gyventi visavertį krikščionišką gyvenimą.
Ilgai konservatyvaus Katalikų Bažnyčios sparno reakcijos laukti neteko. Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas Gerhardas Mulleris Vatikano oficioze „L‘Osservatore Romano“ paskelbtame tekste griežtai atmetė bet kokius kompromisus šiuo klausimu.
Netrukus kardinolas Oscaras Rodríguezas Maradiaga, Kardinolų tarybos pirmininkas viešai pareiškė, kad Gerhardas Mulleris pasaulį mato tik per juodai baltus akinius.
Netrukus kardinolas Oscaras Rodríguezas Maradiaga, Kardinolų tarybos pirmininkas viešai pareiškė, kad Gerhardas Mulleris pasaulį mato tik per juodai baltus akinius.
Tačiau prieš pat sinodą anglų, italų ir prancūzų kalbomis pasirodė knyga „Liekant Kristaus tiesoje. Santuoka ir Komunija katalikų Bažnyčioje“.
Šis straipsnių rinkinys tarp kurių autorių yra penki kardinolai, prasideda nuo įvado, kuriame teigiama, kad kardinolo W.Kasperio pasiūlymas „veda į klaidingą gailestingumo ir ištikimybės interpretaciją“.
Nenuostabu, kad šie teologiniai debatai buvo pakrikštyti „doktrininiu karu“. Nuosaikesni prelatai bando sušvelninti situaciją atkreipdami dėmesį, kad sinodas nėra skirtas tik išsiskyrusiųjų temai.
Popiežius Pranciškus netiesiogiai reaguodamas į įsiplieskusį kardinolų ginčą, pasakė, kad Bažnyčiai reikia diskusijų. Vieša paslaptis, kad kardinolas W.Kasperis išsakė popiežiaus nuomonę, tačiau lieka abejonė, ar Romos kuriją ir finansų sistemą reformuojantis, todėl didelio pasipriešinimo iš tam tikrų Vatikano sluoksnių sulaukiantis, popiežius ryšis radikaliems žingsniams, kurie tik didintų jo priešininkų gretas.
Šie popiežiaus žodžiai liudija, kad kai kurios „nepakeliamos naštos“ gali būti ir nuimtos, bet tam popiežiui reikia kuo platesnio vyskupų palaikymo.
Vis dėlto atidarydamas sinodą Pranciškus perspėjo, kad: „Visuomet yra pinigų ir galios godumo pagunda. Blogieji ganytojai, norėdami pasotinti savo gobšumą krauna žmonėms ant pečių nepakeliamas naštas, o patys nenori jų nė pirštu paliesti. Dievo planai visuomet kertasi su kai kurių jo tarnų veidmainyste.“
Šie popiežiaus žodžiai liudija, kad kai kurios „nepakeliamos naštos“ gali būti ir nuimtos, bet tam popiežiui reikia kuo platesnio vyskupų palaikymo.
Visuomenę jau pasiekė sinode nuskambėję vieno iš vyskupų žodžiai: „Jei Bažnyčia nesiklausys pasaulio, pasaulis nesiklausys Bažnyčios.“
Nors sinodas ir vyksta už uždarų durų, o šeimos klausimus vis dar sprendžia celibato besilaikantys dvasiškiai, tačiau šis įvykis yra žingsnis link atviresnės ir nebijančios kitokios nuomonės katalikybės eros.
