G.Landsbergis sau būdingu stiliumi atakavo šių eitynių priešininkus. „Kreipiuosi į kolegas, ragindamas išlaikyti solidumą. Mūsų bendruomenė kūrė šią valstybę. O tokiais veiksmais siekiama išbandyti mus, suskaldyti ir susilpninti. Taigi, raginu atpažinti tikrąsias vertybes, taip pat atpažinti propagandą ir Kremliaus primetamas vertybes“, – kreipėsi į savo bendražygius partijos lyderis.
Konservatorių vadas eilinį kartą metė gerokai apglamžytą Kremliaus kortą. Tačiau ji gali veikti tik tokiu atveju, kai žaidi su nuo savo šešėlio krūpčiojančiais lošėjais. Ko gero, Kremliaus paveikti buvo ir Anglijos bei Škotijos įstatymų leidėjai, kurie įteisindami vienalytes santuokas atskirai pridūrė, kad turintieji kritišką nuomonę dėl tokių santuokų nenusižengia įstatymams.
Lietuvoje tos pačios lyties santuokoms nepritaria net 85 proc. gyventojų, rodo nesenas Jungtinių Valstijų organizacijos „PEW Research Center“ atliktas sociologinis tyrimas. Tačiau G.Landsbergiui šie 85 proc. yra Kremliaus propagandos apkvailintieji, o kitiems viešosios erdvės formuotojams – paprasčiausi homofobai.
Šis milžiniškas skaičius liudija, kad kitais metais numatytos lytinių mažumų eitynės tik erzina, kaitina ir skaldo visuomenę. Tad KKI akcija yra natūralus atsakas į visuomenėje vyraujančias nuotaikas, kurių pagrindas – homoseksualai Lietuvoje nėra diskriminuojami, jie užima aukštus politinius postus, yra pastebimi pramogų versle ir meno pasaulyje, aktyviai reiškiasi nevyriausybiniame sektoriuje.
Vienintelė sritis, kuri dar nėra Lietuvoje homoseksualams pasiekiama – santuokos institutas. Didžioji mūsų visuomenės dalis šioje vietoje įjungia raudoną šviesą, o „Baltic Pride“ eitynes laiko reikalavimu uždegti žalią spalvą. Gal vertėtų atsižvelgti į šias nuotaikas ir liautis kelti vienalyčių santuokų klausimą, kuris nėra pirmos svarbos ir patiems homoseksualams, nes, kaip skelbia sociologinių tyrimų kompanija „Gallup“, 2017 m. tik 10,2 proc. homoseksualių amerikiečių buvo sudarę tarpusavio santuokas.
Homoseksualams daug svarbiau aplinkinių požiūris į juos. Be abejo, pastebimos diametraliai priešingos nuomonės, kaip antai, kad homoseksualumas yra liga iki kalbų, kad homoseksualai esą vargšai, „gamtos ir likimo“ nuskriausti, kuriuos turėtume užjausti. Kažin ar pastaroji nuomonė patinka ir patiems homoseksualams...
Konservatorių vadas eilinį kartą metė gerokai apglamžytą Kremliaus kortą. Tačiau ji gali veikti tik tokiu atveju, kai žaidi su nuo savo šešėlio krūpčiojančiais lošėjais.
Kita blogybė, kad šiuolaikinėje visuomenėje visi homoseksualūs asmenys patenka į gėjų ar lesbiečių kategoriją ir tuo būdu homoseksuali orientacija imama tapatinti su politinių grupių, vadinamų LGBT, lobistine veikla. Homoseksualų sutapatinimas su LGBT yra problema, kurios nesuvokus daromos toli siekiančios klaidos.
Homoseksualumas yra lytinė orientacija, skirtinga nuo heteroseksualios. Jei asmens mintys, vaizduotė, emocijos, intymus bendravimas yra nukreiptas į homoseksualų santykį, tai nebūtinai jis yra gėjus ar lesbietė, nebūtinai jis sietinas su LGBT. Čia vertėtų pastebėti dar vieną visuotinai pasklidusią painiavą, kurioje yra sulyginamos homoseksualų, neįgaliųjų, rasinės ir tautinės problemos. Pamirštama, kad neįgalumas, rasė ir tautybė yra socialiniai statusai, o homoseksualumas – lytinė orientacija.
Kai kalbame apie LGBT judėjimus, jau esame kitoje perspektyvoje, nes gėjus ar lesbietė – socialinė-politinė tapatybė, kurią asmuo pasirenka norėdamas visuomeniškai įtvirtinti savo homoseksualumą. Tad kalbėdami apie numatomas eitynes turime pabrėžti, kad esame politinio veikimo akivaizdoje.
Lietuvos gėjų lygos (LGL) ar panašių asociacijų veikla yra grynai politinė, stovinti ant marksizmo ideologijos pamatų. Todėl, kad ir kaip to nenorėtų šios grupuotės, bet tikrai demokratinėje, laisvo žodžio visuomenėje, niekas negali drausti kritikuoti kažkokios politinės jėgos, jų veiklos ir metodų, kaip ir bet kurios kitos politinės platformos. Ir tai nereikš homofobijos ar neapykantos homoseksualams, bet homoseksualizmo ideologijos ir kovos už privilegijas LGBT judėjimui atmetimą.
Vienintelė sritis, kuri dar nėra Lietuvoje homoseksualams pasiekiama – santuokos institutas.
Būtent šioje perspektyvoje vertėtų suprasti KKI protestus prieš LGL veiklą. Tuo labiau, kad mūsų valstybės Konstitucija apibrėžia santuoką tik kaip vyro ir moters sąjungą. Vis keliama idėja įteisinti Partnerystės įstatyme tos pačios lyties asmenų partnerystę, tačiau dabartinė Europos teisė nedaro skirtumo tarp partnerystės ir santuokos. Tokiame kontekste prigimtinės santuokos šalininkai bet kokius bandymus formalizuoti vienalyčius santykius laiko priemone išplauti ribas santuokos instituto suvokime.
Ar verta stebėtis, kad krikščioniška etika besivadovaujanti organizacija, kokia yra KKI, užuot abejingai stebėjusi šiuos procesus, veikia šios etikos rėmuose? Krikščioniškoji etika radosi helenistinio pasaulio, kuriam homoseksuali kultūra buvo norma, akivaizdoje. Ir ji šią normą atmetė. Tikrai didesnę nuostabą kelia, kai politinė jėga, kurios pavadinime figūruoja žodis „krikščionys“ priima į savo darbotvarkę pasaulio be Dievo moralę. Istorija negailestinga tokiam pasauliui – jo tiesiog nelieka.
