Lietuvos žmonėms buvo ypač malonu, kad šis dėmesys atiteko ir mūsų šaliai, kai joje lankėsi pontifikas. Toks Katalikų Bažnyčios vadovo vizitas į Lietuvą vyko prieš 25 metus, tad mums šis apsilankymas buvo tikrai istorinis. Svarbu, kad nuslūgus emocijoms po popiežiaus Pranciškaus apsilankymo būtų įsiklausytą į jo atneštą žinią Lietuvos žmonėms, nes ne viena jo įžvalgų galėtų tapti vertingomis gairėmis mūsų visuomenei ir Bažnyčiai.
Įdomi aplinkybė, kad popiežius aplankė mūsų šalį metais, kai sukako penkeri metai nuo jo pontifikato pradžios. Per šį laikotarpį popiežius paskelbė 30 dokumentų įvairiais klausimais nuo ekonominių reikalų iki krikščioniško gyvenimo aktualijų. Pranciškus 24 kartus keliavo už Italijos sienų, per šias keliones lėktuvu ir automobiliu įveikė daugiau nei 255 tūkst. kilometrų.
Svarbu, kad nuslūgus emocijoms po popiežiaus Pranciškaus apsilankymo būtų įsiklausytą į jo atneštą žinią Lietuvos žmonėms
Pranciškus sušaukė keturis Vyskupų sinodus, penkias kardinolų konsistorijas, kurių metu 75 ganytojai gavo kardinolo titulą, iš jų 60 rinkikai. Pranciškus šventaisiais paskelbė tokias šių laikų figūras, kaip popiežiai Paulius VI, Jonas XXIII ir Jonas Paulius II ar Motina Teresė, arkivyskupas kankinys iš Salvadoro Oskaras Romero. Istorinis jo veiksmas – paskelbė Ypatingąjį Gailestingumo Jubiliejų. Šie intriguojantys faktai ir skaičiai liudija apie ypatingą misiją tekusią jo pečiams.
Plataus atgarsio sulaukė JAV kardinolo, 2006-aisiais pasitraukusio į pensiją, Vašingtono arkivyskupo Theodoreo McCarricko atvejis. Nors įrodžius jo nusikaltimus prieš nepilnamečius popiežius jį pašalino iš Kardinolų kolegijos narių, vis vien sulaukė buvusio aukšto Vatikano pareigūno arkivyskupo Carlo Marios Vigano kaltinimų dangsčius amerikietį kardinolą. Tokie kaltinimai atrodo keistai, nes popiežius atleido iš pareigų ne vieną hierarchą pro pirštus žiūrėjusį į panašias problemas.
Didelis ažiotažas pasaulio žiniasklaidoje kilo pasirodžius žiniai, kad rugsėjo 22 dieną Pekine pasirašytas Laikinas susitarimas tarp Šventojo Sosto ir Kinijos dėl vyskupų skyrimo. Jau keletą dešimtmečių kinų katalikų bendruomenė yra skilusi: vieni priklauso Patriotinei katalikų asociacijai, o kiti, priešindamiesi valdžios kontrolei Asociacijos viduje, liko pogrindyje. Dalis Asociacijai priklausančių vyskupų buvo įšventinti be Šventojo Sosto skyrimo ir pritarimo. Kinų valdžia nepripažino, ribojo ir persekiojo Asociacijai nepriklausančius vyskupus.
Susitarimas atveria galimybę procesui, kuris suteiktų bažnytinį legitimumą tiems vyskupams, kurie jo neturi, bei valstybinį pripažinimą jo neturintiems vyskupams. Šia proga popiežius rugsėjo 26 dieną paskelbė Žinią katalikams kinams ir visuotinei Bažnyčiai, kurioje priminė, kad Šventasis Sostas nesiekė ir nesiekia nieko kito, kaip tik Bažnyčiai būdingų dvasinių ir sielovadinių tikslų: remti Evangelijos skelbimą, pasiekti ir saugoti katalikų bendruomenės Kinijoje pilną ir regimą vienybę. Beje, Pranciškus neslepia, kad šis susitarimas yra kompromisinis, ir prisiima visišką atsakomybę už jo įgyvendinimą.
Beveik visą spalio mėnesį Romoje vykęs Vyskupų sinodas jaunimui tema „Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimo įžvelgimas“ buvo centriniu įvykiu Katalikų Bažnyčios gyvenime. Sinodo dalyviai – 267 Sinodo Tėvai, iš jų 51 kardinolas, 6 patriarchai, ir 34 jaunuoliai nuo 18 iki 29 metų. Nors buvo paskelbtas baigiamas dokumentas, sudarytas pagal Sinodo Darbo dokumento schemą, įtraukiant konkrečius Sinodo tėvų pateiktus siūlymus, tačiau Sinodo dalyviai, suprasdami, kad tik maža dalis jaunimo skaitys šį dokumentą, prieš asamblėjos pabaigą dar paskelbė trumpą „Laišką jaunimui“. Sinodas siunčia žinią, kad jaunimas yra tarp Bažnyčios misijos prioritetų.
Pakistane buvo paskelbtas federalinio aukščiausiojo teismo sprendimas, galutinis ir neskundžiamas, išteisinti ir išlaisvinti Asia Bibi, moterį katalikę iš neturtingos provincijos šeimos, kuri dar 2010 metais buvo nuteista mirti už tariamą piktžodžiavimą prieš islamą ir pranašą Mahometą. Tik įsiterpus tarptautinėms organizacijos, žmogaus teisių aktyvistams, politikams ji liko gyva. Šiuo metu Asia Bibi ir jos šeimos nariai yra slepiami dėl akivaizdaus pavojaus jų gyvybėms. Pakistane jiems nebėra vietos, jie turės išvykti į kitą šalį, bet procedūros gali užsitęsti ne vienerius metus. Asios Bibi atvejis sulaukė plataus tarptautinio atgarsio ir ji tapo dabartinių laikų krikščionių persekiojimų simboliu.
2018 gruodžio 15 diena neabejotinai pateks į Ukrainos istoriją: Kijevo šv. Sofijos sobore sušauktas ortodoksų „Suvienijimo susirinkimas“, kuriame buvo priimtas esminis sprendimas kuriant autokefalinę (savarankišką) Ukrainos stačiatikių bažnyčią. Susirinkimo užduotis buvo išrinkti šios Bažnyčios galvą, kuriam sausio 6 dieną, anot pranešimų Ukrainos žiniasklaidoje, Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus įteiks oficialaus pripažinimo raštą („tomosą“). Kijevo metropolitu išrinktas 39-erių vyskupas Epifanijus, Kijevo stačiatikių seminarijos rektorius.
Kol kas savarankiškos Bažnyčios Ukrainoje vadovas dar negaus „patriarcho“ titulo, o sprendimai turės būti derinami su Konstantinopolio patriarchatu. Maskvos patriarchatas nutraukė eucharistinį bendravimą su Konstantinopoliu, kas reiškia, kad Maskvos patriarchato tikintieji nebegali priimti sakramentų Konstantinopolio patriarchato jurisdikcijos šventovėse. Šis žingsnis buvo atsakas į spalio 9–11 dienos Konstantinopolio patriarchato sinodinio susirinkimo sprendimus, kurie paskelbė negaliojančiu 1686 m. sprendimą perduoti Kijevo metropoliją Maskvai.
Nors Konstantinopolio patriarcho Maskvos patriarchatas neekskomunikavo, bet jo reakcija faktiškai reiškia Rytų krikščionybės skilimą. Roma šių įvykių nekomentuoja ir Katalikų Bažnyčia nuo šiol galės vystyti tik dvišalius ekumeninius santykius.
