Žudikas Ahmedas Saidas neseniai tapo radikalios islamistų ideologijos rėmėju ir ne sykį ryžtingai viešai reiškė savo niekinantį požiūrį į krikščionis.
Koptai, kurie sudaro apie 10 proc. iš 94 milijonų Egipto gyventojų, pastaruoju metu tapo teroristinių išpuolių, kuriuos vykdo islamistai, taikiniu. Situacija darosi tokia sunki, kad koptų patriarchas Tavadrosa, siekdamas sumažinti riziką tikinčiųjų gyvybėms, jau liepos mėnesį jiems uždraudė rinktis prie bažnyčių ir vienuolynų. Vis dažniau pasigirsta balsų, kad krikščionių Egipte paprasčiausiai neliks, nors būtent ši žemė yra vienas istorinių krikščionybės lopšių.
Tačiau Egipto koptų tragedija yra viena dalis krikščionių persekiojimo pasaulyje mozaikos. Šis persekiojimas pasiekė beprecedentinį mastą ir žiaurumą, tvirtina naujos ataskaitos „Persekiojami ir pamiršti? 2015-17 m.“, kurią parengė katalikų labdaros organizacija „Kirche in Not“ (Bažnyčia varge), duomenys.
Dabartinis krikščionių persekiojimas didžiausias istorijoje. Krikščionys yra persekiojami nuožmiau, nei bet kuri kita religija.
Ataskaitoje, kuri spalio 12 d., buvo pristatyta Didžiosios Britanijos parlamente, teigiama, kad dabartinis krikščionių persekiojimas didžiausias istorijoje. Krikščionys yra persekiojami nuožmiau, nei bet kuri kita religija.
Mokslininkų komanda taip pat nustatė, kad 12 iš 13 tirtų šalių krikščioniškosios religijos padėtis pablogėjo 2015-2017 metų laikotarpiu, palyginti su praėjusių dvejų metų laikotarpiu. „Daugelyje šalių prieš studijų laikotarpį situacija buvo tokia slogi, kad buvo sunku tikėtis, jog ji toliau blogės. Vis dėlto tai nutiko“, – rašoma ataskaitoje.
Chaldėjų Katalikų Bažnyčios Alepo (Sirija) vyskupas Antoine Audo skelbia, kad vos per penkerius metus krikščionių gyventojų skaičius regione sumažėjo nuo 1,2 mln. asmenų iki 500 tūkst., t. y. dviem trečdaliais.
Irake krikščionių sumažėjo nuo 275 tūkst. 2015 m. viduryje iki 150–200 tūkst. po dvejų metų. Tai reiškia, kad jei toks genocido mastas bus ir toliau, tuomet iki 2020 m. krikščionių Irake nebeliks. Tačiau, baimė, kad krikščionys Irake išnyks, atslūgsta, nes tūkstančiai krikščionių šeimų grįžta į savo namus Ninevės slėnyje po „Islamo valstybės“ pralaimėjimo.
Vien 2016 m. įvairiomis formomis buvo persekiojama apie 600 tūkst. krikščionių visame pasaulyje.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad Jungtinės Tautos genocido išsiplėtimo laikotarpiu, daugelio šalių, ypač Irako ir Sirijos, krikščionims nesuteikė pagalbos.
„Tuo metu ir iki šios dienos Vakarų šalių žiniasklaida buvo išskirtinai susirūpinusi socialinės lyties, etnine ir lytine nelygybe, nenuosekliai mažai dėmesio atkreipdama į masinio persekiojimo faktus ir daugelio krikščionių naikinimą įvairiose pasaulio vietose“, – sakoma pranešime.
Vien 2016 m. įvairiomis formomis buvo persekiojama apie 600 tūkst. krikščionių visame pasaulyje. Nors tikslų aukų skaičių visada sunku nustatyti, nėra jokių abejonių, kad krikščionių persekiojimo lygis vis dar yra labai aukštas daugelyje pasaulio šalių.
Pavyzdžiui, garsusis JAV tyrimų centras „Pew“ skelbia, kad jokia kita religija pasaulyje nepatiria tokio persekiojimo kaip krikščionys. Mokslininkai teigia, kad net 128 šalyse krikščionių bendruomenės buvo diskriminuojamos vyriausybių ar įvairių socialinių grupių. Tyrėjai pažymi, kad toks didelis skaičius šalių, kuriose krikščionys persekiojami, yra susijęs su tuo, kad krikščionių visame pasaulyje yra daugiau nei 2,3 mlrd., jie yra didžiausia religinė grupė pasaulyje, išplitusi visuose planetos kampeliuose.
Sakytume, tai vyksta „ten, kur kariaujama“, o čia dėl to, kad neslepi savo krikščioniškų pažiūrų, dar niekas negrūda į kalėjimus ir nekerta galvų. Tačiau popiežius Pranciškus kalba apie „mandagų persekiojimą“, kuris siekia krikščionybę paversti marginaliniu reiškiniu.
Nukrikščionėjusi Europa reikalauja iš krikščionių slėpti savo įsitikinimus. Toks slėpimas, tautinių ir kultūrinių getų kūrimas, uždarų diskursų konstravimas tampa vakarietiškos mąstysenos bruožu. Viešuma turi būti tokia, kad niekam nedrumstų ramybės. Atitinkamai erdvė, į kurią yra spraudžiami krikščionys, darosi vis siauresnė.
Šių liūdnų tendencijų matyti ir mūsų krašte. Pavyzdžiui, neseniai Lietuvoje veikiančio „Lidl“ prekybos tinklo svetainėje pasirodžiusioje reklamoje retušuoti religiniai objektai. Skelbime apie naują parduotuvę Kauno senamiesčio bažnyčios pavaizduotos be kryžių. Prekybos tinklo atstovai tikino, kad tai „nesusipratimas“, kad kryžiai galėjo būti „netyčia pašalinti“, kad „tai nebuvo padaryta tikslingai“.
Nuotrauka iš svetainės buvo pašalinta, prekybininkai atsiprašė, tačiau „Lidl“ idėja Lietuvai aiški – joje nėra vietos krikščionybei. Džihadistai fiziškai naikina krikščionis, o „Lidl“ ir į juos panašūs veikia „valydami“ mūsų sąmonę, kad joje šventovės taptų tik architektūriniu paveldu.
Dar mūsų eros II amžiuje, nežinomo autoriaus „Laiško Diognetui“ žodžiai aiškiai nusako krikščionio paskirtį: „Jie myli visus ir yra visų persekiojami. Jie nežinomi, tačiau smerkiami. Jie yra žudomi, tačiau padaromi gyvais. Jie yra neturtingi, bet praturtina daugelį. Jiems visko trūksta, tačiau visuose dalykuose jie yra pertekę. Jie apkalbami, tačiau pateisinami. Juos keikia, o jie patys laimina. Juos niekina, o jie pagerbia. Jie daro gera, tačiau yra baudžiami kaip piktadariai.“
Pasaulyje, kuris turėtų būti dialogo bei sugyvenimo erdve, tenka kalbėti apie persekiojimus ir nepakantumą. Kokia tokio pasaulio ateitis?
TAIP PAT SKAITYKITE: Tomas Viluckas: Kunigas su automatu
