Akivaizdu, kad privalomas, o ne patariamasis referendumas būtų buvęs tikslingas prieš pasirašant koncesijos sutartį su „Hitachi“ ir prieš pradedant visas derybas bei konkursus. Jis galėjo vykti tuoj po „LEO LT“ išformavimo. Taip bet kuri Vyriausybė būtų gavusi iš tautos įgaliojimą vesti derybas arba baigti kalbas apie atomines perspektyvas ir užkirsti kelią visoms spekuliacijoms.
Bet tuomet referendumo temos buvo vengiama. Tačiau nepraėjus net porai metų referendumas vis tiek skelbiamas. Tiesa, jis nėra „nuodingas“ – jo rezultatus politikai galės interpretuoti kaip tik šaus į galvą, bet ne vykdys tautos sprendimą.
Panašaus dalyko jau būta per praėjusius Seimo rinkimus, kai buvo organizuojamas ir referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Nors buvo aišku, kad jis nieko nelemia, piliečiai naiviai balsavo manydami, kad jų nuomonė kažką reiškia.
Panašaus dalyko jau būta per praėjusius Seimo rinkimus, kai buvo organizuojamas ir referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo.
Kadangi referendumui įvykti nepakako dalyvių, tai ji reiškė tik tiek, kad diskusijose dėl naujos atominės jėgainės statybų jos šalininkai sakydavo, jog balsuodami už Ignalinos AE darbo pratęsimą žmonės neva pasisakė už atominę Lietuvos ateitį.
Beje, pagal dabar galiojantį Referendumo įstatymą siūlomiems sprendimams turi pritarti daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Tokia įstatymo nuostata lemia tai, kad piliečių valios išraiška bus įmanoma tik tuomet, kai atėjusieji kažkokiu klausimu balsuoja beveik vieningai. Todėl mažai abejonių, kad ir būsimasis referendumas greičiausiai net neįvyks, nes nesusirinks pakankamas balsuotojų skaičius, ypač turint omenyje emigravusiųjų kiekius.
Tai, kad siekę referendumo paskelbimo politikai turi savų tikslų, liudija aplinkybė, jog jis yra „sukryžmintas“ su rinkimais. Jei referendumas būtų toks reikšmingas, kaip tai bando įteigti jo iniciatoriai, tuomet jis vyktų atskirai nuo rinkimų, kviečiant į diskusijas kuo daugiau specialistų, politikų, nevyriausybinio sektoriaus atstovų. Akivaizdu, kad rinkimų šurmulyje visuomenei bus tikrai nelengva įsigilinti į atominius reikalus.
Bet yra ir priešinga kryptis. Šio referendumo tematika yra gera parama politiniam elitui, nes per rinkimų kampaniją bus nuolat nukreipiamas dėmesys nuo daugybės šalį kamuojančių problemų teisingumo srityje, ekonomikos ar socialinių klausimų.
Neveltui valdančios Tėvynės sąjungos atstovai, nors ir nepalaikė referendumo idėjos, suskubo pareikšti, kad partijai jis naudingas, nes energetinė nepriklausomybė yra jų „arkliukas“.
Tad referendumas per rinkimus tik maskuos esminius klausimus – tiek dėl šalies ateities, tiek dėl kitų problemų, kurių sprendimus turėtų pasiūlyti rinkimuose dalyvausiančios jėgos. Nieko nauja – dar vienas triukas kvailinti piliečius.
