Tenka prisiminti šias biblines tiesas, kurios tinka dėl savo konteksto, po 15min informacijos apie tarp Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) darbuotojų kilusį nepasitenkinimą dėl šios ministerijos vadovo Giedriaus Surplio religinių pažiūrų. "Problemos" esmė – ministerijoje lankėsi kunigas Ričardas Doveika, vienas viceministrų yra piligrimysčių mėgėjas, o pats ministras (o varge!) nusprendė vykti į garsiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų Žemdirbių dieną (!).
Prieš G. Surplį ŽŪM vadovavo tokie veikėjai, kaip Vigilijus Jukna, kuris už šimtus tūkstančių valstybinių eurų moko vaikus skirti vištas nuo triušio, mailiuje "išsimaliavojęs" Kazimieras Starkevičius ar žodiniais susitarimais žemę tvarkęs Bronius Markauskas. Dabartinio jokiomis aferomis nedvelkiančio ministro G.Surplio nuodėmė tikrai „didelė” – jis pernelyg religingas. Tai reiškia, kad jis kažkoks neaiškus, įtartinas, ko gero, fundamentalistas.
Ši istorija kažkuo primena 2009 m. kilusi šurmulį, kai anuomet žiniasklaidoje pasirodė informacija apie Ūkio ministro konservatoriaus Dainiaus Kreivio priklausomybę katalikiškai "Opus Dei" organizacijai.
Nuo tokių politikų kažkam norisi saugoti valstybę. Vis grojama valstybės ir Bažnyčios atskirumo (kai kam norisi, kad būtų atskyrimo) melodija. Tačiau klausimą vertėtų plėtoti labiau, nei tik apsistojant prie politiko, ministro religinių pažiūrų. Ar piliečiams turėtų rūpėti šalies vadovaujančių asmenų religinė priklausomybė, lytinis gyvenimas, jo atostogavimo įpročiai?
Kalbama apie asmeninį žmogaus gyvenimą, jo laisves, teises išpažinti savo tikėjimą, ką garantuoja Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Šios garantijos taikomos ir politikui. Tenka priminti banalią tiesą – politikas irgi žmogus. Jis gali viešai reikšti savo religines pažiūras.
Tačiau piliečiams labiausiai turėtų rūpėti kaip politikas, šiuo atveju ministras, dirba, nes jie jį samdo. Ar jis nesukčiauja, neproteguoja kokios nors siauros interesų grupės, tuo pamindamas visų piliečių interesus, nesinaudoja tarnybine padėtimi?
Tiesa, žmonės smalsūs, jiems įdomu, kur ministrai meldžiasi, ką valgo, su kuo miega. Jiems įdomūs ne tik politikai, bet ir pramogų pasaulio žmonės, sportininkai, verslininkai. Tokio domėjimosi priežastys – kita tema. Kaip ir klausimas, ar žiniasklaida turi pataikauti šiems minios troškimams.
Kuo blogai, kad vienas ministrų yra pamaldus žmogus? Gal, priešingai, religingumas yra privalumas?
Pavyzdžiui, JAV politikai atvirai išpažįsta savo tikėjimą, dėl to nekyla kažkokių problemų. Politikų religingumas yra natūralus dalykas. 2016 m. žymusis JAV tyrimų centras „Pew Research“ atliko tyrimą, kuriame buvo siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką amerikiečių rinkėjų apsisprendimui balsuoti turi kandidatų į prezidentus religinės pažiūros. Remiantis tyrimo duomenimis, daugumai amerikiečių labai svarbu, kad prezidentas pasižymėtų tvirtais religiniais įsitikinimais, o 51 proc. apklaustųjų net nebalsuotų už ateistinių pažiūrų prezidentą. Toks požiūris sietinas su viltimis, kad religingas žmogus laikosi aukštesnių moralinių standartų.
Deja, mūsų šalyje religingumas vis dar laikomas nenormaliu reiškiniu, o viešai savo religines pažiūras deklaravęs politikas tampa patyčių objektu. Tai – vienas blogiausių sovietinės praeities reliktų atitekęs nepriklausomai Lietuvai. Ateistinis buldozeris tiek pasidarbavo su mūsų sąmonėmis, kad tiesiog išlygino kelią nuožmiam vakarietiškam laicizmui, kuris netoleruoja religinių apraiškų viešumoje.
Nobelio taikos premijos laureatas, 28-asis JAV prezidentas Woodrowas Wilsonas (kurio pozicija daug lėmė, kad prieš šimtmetį ant pasaulio žemėlapio pasirodė Lietuva ir kitos nacionalinės valstybės), 1914 m. savo kalboje amerikiečiams pasakė: „Nieko kito nebijote, tik Dievo ir Jo Paskutinio teismo... Jeigu aš netikėčiau, kad moralinis teismas bus paskutinis, tiek žmonių mintyse, tiek ir Dievo sprendime, negalėčiau pasitikėti žmonių renkama demokratine vyriausybe.”
Mums visiems būtų tik geriau, jei ministras G.Surplys, o ir kiti jo kolegos vyriausybėje, prieš priimdami sprendimus, pamąstytų apie Paskutinio teismo galimybę. Jo akivaizdoje nublanksta visi žmogiški teismai ir nuosprendžiai.
