Šįsyk kandidatams į ministrus nebuvo užsienio kalbų egzaminų, nekalbama apie deramą atstovavimą užsienyje, Vyriausybės formavimas vyko sklandžiai ir greitai. Tiesa, išskyrus Julių Pagojų, kuris taip ir nepradėjo teisingumo ministro karjeros – iškilus skandalui dėl to, jog nuslėpė faktą, kad buvo nubaustas už tai, jog vairavo neblaivus, jis nusprendė trauktis.
Ko gero, lemtingu veiksniu reikėtų laikyti, kad nebuvo kandidatų, trauktų „iš rankovės“, o jie buvo kruopščiai atrinkti, suderinus su Prezidentūra.
Tai reiškia, kad Sauliaus Skvernelio vyriausybė bus apsaugota bent nuo skersvėjų iš Prezidentūros pusės. Prezidentė, tvirtindama Vyriausybę, neslėpė, kad vyko konsultacijos su ministru pirmininku, kad „galime pereiti prie kokybiškesnio valstybės valdymo“, o tai reiškia ir asmeninę Dalios Grybauskaitės atsakomybę už ministrų kabinetą.
Sauliaus Skvernelio vyriausybė bus apsaugota bent nuo skersvėjų iš prezidentūros pusės.
Perdėm priešiškai nėra nusiteikę ir Vyriausybės oponentai. Išskyrus kelis amžinus viešosios erdvės bambeklius, pamatę ministrų pavardes pritilo net didžiausi valdančiųjų kritikai. „Staigmenos“, „geriau nei tikėjomės“, „neblogas įspūdis“ – pasipylę atsiliepimai liudija apie iškritusius ginklus. Net nesutaikomas R.Karbauskio priešas Andrius Kubilius ministrų kabinetą įvertino „pozityviai“.
Nenuostabu, nes ministrų kabineto sudėtis tokia, kad joje savus gali rasti įvairių politinių srovių adeptai. Ši aplinkybė silpnins oponavimo vyriausybei galimybes. Būtent šito ir siekė valstiečių lyderis, kalbėdamas apie plačią koaliciją. Nors ši mintis buvo sulaukusi pasipiktinimo bangos, tačiau faktiškai yra suformuota nacionalinio pasitikėjimo vyriausybė, kuri turi pakankamai politinės valios veikti.
Valdantieji ištesėjo ir pažadą formuoti profesionalų (technokratų) vyriausybę. Tokia specialistų vyriausybė, kurioje tik keturi nariai priklauso politinėms partijoms (3 socialdemokratai ir vienas „valstietis“) dar nevaldė šalies. Tuo siekiama įvesti naują praktiką, kuri atribotų partijas nuo per ministerijas tekančių piniginių srautų.
Taip pat bandoma įtvirtinti takoskyrą tarp įstatymų leidžiamosios ir vykdančiosios valdžių. Šis valdžių atskyrimas pasireiškia ir tuo, kad Vyriausybėje tik trys Seimo nariai, neskaitant premjero. Kone pusė ministrų darbavosi nevyriausybiniame sektoriuje, kitaip tariant, turėjo telkti įvairius pasiūlymus kaip keisti esamą sistemą.
Tačiau būtent sistema gali tapti neįveikiamu bastionu naujiems ministrams. Ministerijos yra prikištos tam tikroms partijoms priklausančių valdininkų, „savų kadrų“ kohortų, tai gali sutrukdyti atlikti reikiamas reformas daugybėje šalies gyvenimo sferų, ypač administravimo struktūrose.
Būtent sistema gali tapti neįveikiamu bastionu naujiems ministrams. Ministerijos yra prikištos tam tikroms partijoms priklausančių valdininkų, „savų kadrų“ kohortų, tai gali sutrukdyti atlikti reikiamas reformas daugybėje šalies gyvenimo sferų
LVŽS vadovas ne sykį pademonstravo savo ryžtą reformoms. Tai bus itin nelengva, ypač atsižvelgiant į milžinišką valdininkų armiją, kuri visais būdais sabotuos naujos valdžios pastangas ir sprendimus, izoliuosis nuo jų. Būtų naivu manyti, kad biurokratai nepastebėjo R.Karbauskio planų atleisti 20 procentų valdininkų ir priiims tokius ketinimus nuolankiai.
Tuo tarpu tik nekompromisinė valdymo sistemos pertvarka atneš sėkmę naujai valdžiai. Priešingu atveju dalinės pertvarkos atneštų tik dar vieną visuomenės susipriešinimą, o nusivylimas būtų toks skaudus, kad šalyje gali sukelti niūrią apatiją. Kito kelio, kitos alternatyvos, kaip rimtos reformos (nors premjeras pabrėžtinai ir vengia šio žodžio) valdantieji paprasčiausiai neturi.
LVŽS teikia prioritetus „vertybiškai jautrioms“ ministerijoms (Kultūros, Švietimo), kuriose pertvarkų vaisiai būtų pastebimi ne iškart. Todėl piliečių viltys gali būti pateisintos, bet gali ir žlugti. Tačiau Lietuva nebegali leisti sau prabangos dar ketverius metus gyventi neišsipildžiusiomis viltimis, dar viena iliuzija. Lieka tik viltis, kad nauja valdžia netaps šalį alinančios sistemos dalimi.
TAIP PAT SKAITYKITE: Tomas Viluckas: Kokį scenarijų rašo R.Karbauskis?
