Prieš dvejus metus tuometinė JAV ambasadorė Vilniuje jau viešai, bet subtiliai perspėjo, kad keičiantis visuomenei amerikiečiams Europa savaime nebebus tokia svarbi kaip anksčiau.
Visa tai buvo dar iki Donaldo Trumpo. Jo pergalė stebėtojus įkvėpė piešti įvairiausius scenarijus – vieni bijo chaoso ir Rusijos įtakos augimo, kiti sako, kad JAV politinė sistema neleis padaryti didelių klaidų. Trečiadienio rytą JAV ambasadorės rezidencijoje Vilniuje sutikę diplomatai ir politikai sutaria tik dėl vieno – Trumpas dar yra mįslė.
Krūpčiojimas nepadės. Šiandien svarbu atvirai įvertinti geopolitines ir demografines tendencijas, kurios kelia rimtą iššūkį lūkesčiui Europoje turėti kuo daugiau Amerikos.
Azijos amžius ir kartų kaita
„Atsiranda nauja amerikiečių lyderių karta, kuri instinktyviai nebemąsto apie Europą, kai mintys pasisuka link užsienio reikalų ar verslo. Prieš šimtą metų dauguma užsienyje gimusių imigrantų į JAV atvyko iš Europos. Šiandien paveikslas smarkiai pasikeitė“, – 2014 metais savo tinklaraštyje rašė JAV ambasadorė Lietuvoje Deborah McCarthy.
Atvykėliai iš ispaniškai kalbančių Lotynų Amerikos šalių dabar sudaro daugumą 32-ose iš 50 valstijų, ir išrinkti politikai, įskaitant besirūpinančius užsienio politika, turės į tai atsižvelgti, lietuviams paaiškino diplomatė.
Lietuvos gynybos pareigūnai su nerimu gaudo žinias, kad Trumpo kariniais patarėjais bus skiriami Afganistano ir Irako karų generolai, neturintys Šaltojo karo patirties, taigi abejingi Rusijai.
Kongresas tvirtai remia NATO ir neleis atšaukti sankcijų Rusijai, bet diplomatai ragina nenustebti, jei Trumpas vienam iš pirmųjų vizitų nuvyks į Maskvą.
Demografija nieko gero nežada ir Europai. Europiečiai sudarė maždaug 30 proc. pasaulio gyventojų 1950 metais. Skaičiuojama, kad 2050 metais ši dalis nukris iki 10 proc. „Azijos amžius“ tik įsibėgėja. Jei atstovaujamosios demokratijos krizė tęsis, Europos Sąjunga skilinės, jos įtaka mažės dar sparčiau. Po D.Trumpo išrinkimo Marine Le Pen pergalė Prancūzijoje tampa dar įtikinamesnė. Ji žada surengti referendumą dėl narystės ES ir kaltina Briuselį dėl įtampos su Maskva. Rinkėjai gali nubalsuoti ir prieš Angelą Merkel Vokietijoje, o tai sukeltų Europos lyderystės krizę.
Komentaro pradžioje minėtas Lietuvos diplomatas apie Amerikos atsitraukimą kalbėjo jau išgirdęs apie Vašingtono strateginį posūkį į Aziją, bet tuo metu niekas nė nesapnavo „Brexit’o“. ES nelikus britų, Amerikos balsas turbūt bus girdimas silpniau.
Žinoma, veikia ir jėgos kita kryptimi. Amerikos atsitraukimą labiausiai gali pristabdyti Kinijos ir Rusijos raumenų demonstravimas. Po Maskvos agresijos Ukrainoje JAV atsiųs karių brigadą į Lenkiją – tai reiškia amerikiečių karių pasislinkimą į rytus beveik tūkstančiu kilometrų. Transatlantines iniciatyvas gali paskatinti Pekino auganti galia ir noras įsitvirtinti Europoje. Kai kurie respublikonai įtikinėja lietuvius, kad Trumpas sėkmingai užbaigs ES ir JAV derybas dėl laisvos prekybos sutarties. Kongresas tvirtai remia NATO ir neleis atšaukti sankcijų Rusijai, bet diplomatai ragina nenustebti, jei Trumpas vienam iš pirmųjų vizitų nuvyks į Maskvą.
Kaip reaguoti Lietuvai?
Šiandien JAV įsipareigojimai Lietuvos saugumui išlieka kertiniai, nes Europa neturėtų nei pajėgumų, nei valios atsakyti į Rusijos agresiją. Čia būtina tęsti darbus dvišaliame ir NATO formate, kuo greičiau užmegzti ryšius su D.Trumpo aplinka. Bet globėjų ir išlaikytinių vaidmenys turės keistis. Naujasis JAV prezidentas reikalaus daugiau iš Europos gynybos srityje.
Lietuvos politikai turi įvertinti neišvengiamas tendencijas. Naudingiau dalyvauti priimant europinius sprendimus, o ne tik kritikuoti, aklai bijant, kad ES iniciatyvos skatins Amerikos atsitraukimą. Nacionalinio gynybos finansavimo didinimas, užmegzti kariniai ryšiai su Vokietija yra svarbūs pirmi žingsniai. Politinės permainos Lietuvoje ir Amerikoje gali būti gera proga platesnei diskusijai.
Ar tikslinga kartu su išeinančiais britais išlikti aršiausiais bendros ES gynybos politikos kritikais? Ar galime išnaudoti ES ruošdamiesi atremti hibridines grėsmes iš Rusijos ir įtraukdami Suomiją su Švedija? Ar Lietuvai reikia ne popierinės, o tikros strateginės partnerystės su stipriausia ES karine jėga Prancūzija, ar verta giliau apsvarstyti jos prašymus siųsti specialiųjų operacijų pajėgų karius į Afriką?
Ar „valstiečių“ Vyriausybė koreguos iki šiol beveik besąlyginę Lietuvos paramą ES ir JAV laisvos prekybos sutarčiai pagal Europos žaliųjų poziciją? Kaip atsiliepsime į Lietuvos ir visos Vakarų visuomenės protestą prieš socialinę nelygybę, kurią gimdo globalizacijos, tarptautinės prekybos, technologijų plėtra ir silpnos profsąjungos?
Siekti Amerikos dėmesio Vilniuje kuriant Vašingtono skverą yra graži idėja, bet Twitterinė viešoji diplomatija turi ribotą poveikį. „Dėdė Semas“, net jei tai nebūtų Donaldas Trumpas, visų problemų už mus nespręs.
Vaidotas Beniušis yra naujienų agentūros BNS direktoriaus pavaduotojas turiniui
