Vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius Danijoje šiuo metu siekia 10 tūkst. litų. Tai yra beveik šešis kartus daugiau nei Lietuvoje – 1 731 litas. Dyzelinas šioje šalyje tik 85 centais brangesnis nei pas mus – kaina už litrą siekia 5,41 lito. Lietuvoje šių degalų kaina šiuo metu yra 4,56 lito už litrą.
Taigi jeigu spalį abiejose šalyse buvo 24 darbo dienos (192 darbo valandos), vidutinis danas per valandą gaudavo apie 52, o vidutinis lietuvis – apie 9 litus. Norėdamas įveikti 100 kilometrų automobiliu, kuris tokiam atstumui sunaudoja apie 7 litrus dyzelino, danas turi dirbti apie 44 minutes, o lietuvis – daugiau nei 3,5 valandos. Tai yra beveik penkis kartus ilgiau.
Vokietijoje, kur dyzelinas brangesnis vos 33 centais už litrą (4,89 Lt), vidutinis atlyginimas siekia 7 tūkst. litų. Analogiškai norėdamas įveikti 100 kilometrų vokietis turi dirbti beveik keturis kartus trumpiau nei lietuvis – beveik valandą.
Gretimoje Latvijoje dyzelinas pigesnis nei Lietuvoje, o vidutinis uždarbis – didesnis. Vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius ten – 1 774 litai, o vieno litro dyzelio kaina – 4,48 lito. 9,24 litus per valandą uždirbantis latvis, norėdamas įveikti 100 kilometrų, turi dirbti 9 minutėmis trumpiau – 3 valandas ir 24 minutes. Estui, kurio vidutinis atlyginimas siekia 2 659 litus, dirbti reikėtų 2 valandas ir 16 minučių.
Tik 60 proc. lietuvių degalus perka legaliai.
Jeigu lietuvis per mėnesį nuvažiuoja tūkstantį kilometrų, vien degalai jam kainuoja beveik penktadalį atlyginimo – apie 320 litų, arba 4,4 darbo dienos. Danas transporto išlaidomis pasirūpina per ne visą darbo dieną.
Žvelgiant į šiuos skaičius, nebestebina Lietuvoje fiksuojami neoficialios prekybos degalais mastai. Spalį portale Autoplius.lt atlikta apklausa parodė, kad tik 60 proc. lietuvių benziną ar dyzeliną įsigyja oficialiose degalinėse.
Likusieji ieško pigesnių alternatyvų – perka baltarusiškus, vilkikų vairuotojų parduodamus ar naudoja ūkininkams skirtus degalus.
Neoficialių prekiautojų parduodamas ar ūkininkams skirtas dyzelinas yra maždaug litu pigesnis nei degalinėse. Taigi per mėnesį nuvažiuodamas tūkstantį kilometrų vairuotojas gali sutaupyti apie 75 litus.
Akivaizdu, kad dar labiau nelegalią prekybą degalais paskatino nuo šių metų pradžios padidėjęs akcizo mokestis dyzelinui. Pasekmės: akcizo mokestis padidintas 9,3 proc., šalyje registruotų automobilių padaugėjo 2,8 proc., pinigų iš degalų akcizo šiemet per pirmus tris metų ketvirčius surinkta 0,4 proc. mažiau.
Išvada: jei mokesčiai ir toliau didės, vis daugiau žmonių aplenks oficialias degalines ir ieškos, kur dyzelino ar benzino nusipirkti pigiau, nors ir nelegaliai.
Jei kainos ir toliau taip sparčiai kils, tam, kad nusipirktų degalų kelionei iš Vilniaus į Kauną, vidutinį atlyginimą gaunantis lietuvis turės dirbti pusę darbo dienos. O jei dar norės grįžti – ir visą dieną. Žinoma, jei bus nuspręsta dar padidinti akcizą degalams, gali nepakakti ir visos dienos.
