Reikėtų nepamiršti ir to, kad dyzeliniai automobiliai yra brangesni už benzininius. Pavyzdžiui, 6–10 metų dyzeliniai automobiliai kainuoja 18 tūkst. litų, o benzininiai 15,9 tūkst. litų. Tai yra daugiau nei 2 tūkst. litų brangiau.
Sudėjus visus šiuos faktus keista, kad dyzeliniai automobiliai vis dar tokie populiarūs. Juk benzinu varomas automobilis rečiau genda, tyliau važiuoja, yra pigesnis.
Atsakymas yra kažkur anapus, kaip skelbė populiaraus serialo šūkis. Anapus oficialių degalinių. Autoplius.lt vykdyta apklausa parodė, jog beveik pusė vairuotojų ieško pigesnio ir, žinoma, nelegalaus dyzelino – perka baltarusiškus degalus, vilkikų vairuotojų parduodamus degalus naudoja ūkininkams skirtą dyzelį.
Per parą į Lietuvą įvažiuoja 1500 sunkiųjų automobilių. Vienas jų minimaliai bake gali turėti apie 600 litrų degalų. Vadinasi, nelegaliai į mūsų šalį per metus įvežama degalų, kurių vertė, skaičiuojant tiktai akcizą, yra apie 300 milijonų litų. Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos skaičiavimais, nelegaliai įvežti degalai sudaro beveik trečdalį Lietuvos rinkos.
Štai kur dyzelino populiarumo paslaptis. Dyzelinas iš neoficialių prekiautojų, ar skirtas ūkininkams, kainuoja nuo 3 iki 3,5 Lt už litrą. Dyzelino vidutinė kaina degalinėse 4,38 Lt už litrą. Taigi dyzelino įsigyti galima nuo 20 proc. iki 31,5 proc. pigiau. Vadinasi, 30 tūkst. kilometrų per metus įveikiantis vairuotojas gali sutaupyti apie 2,5 tūkst. litų (darant prielaidą, kad vidutinės dyzelino sąnaudos 6 litrai/100 km) arba trečdalį 11 –15 metų amžiaus automobilio kainos.
Kita dalis vairuotojų dyzelinius automobilius perka iš inercijos. Pirko visada ir tebeperka, „nes apsimoka“. Tačiau „apsimoka“ ne visuomet. Jeigu per metus nuvažiuojama 15 tūkst. kilometrų ar mažiau, pirkti dyzelinės transporto priemonės – neverta.
Lietuva – vienintelė iš trijų Baltijos šalių, kurioje dyzelinių automobilių daugiau nei varomų benzinu. Estijoje benzininių automobilių – du trečdaliai. Kodėl? Pakanka žvilgtelėti į degalų kainų skirtumus – ten benzinas vos keliais centais brangesnis už dyzeliną. Kai skirtumo nėra, o pilti dyzeliną iš „anapus“ Estijoje yra nepopuliaru, nebereikia karštligiškai skaičiuoti, kokį automobilį finansiškai naudingiau nusipirkti.
Akivaizdu: jei dyzelino kaina ir toliau kils, Lietuvoje minėto degalų tipo automobilius rinksis dviejų tipų vairuotojai – tie, kurie taip įpratę, ir tie, kurie žino, kaip degalų nusipirkti pigiau.
