Viktorija Karsokaitė: Parama būstui jaunoms šeimos – norėjome geriau, išėjo kaip visada

Susidaro įspūdis, kad valdžia gerai nežino, kas yra regionas, kurio gyventojams reikia paramos skolinantis būstui. Garsiai kalbėta, kad ši parama skirta remti jaunas šeimas, kurios ketina kurtis regionuose.

Tačiau daugiausia paraiškų, kaip ir buvo tikėtasi, sulaukta iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų. 20 kilometrų spinduliu aplink didžiuosius miestus esanti teritorija, mano supratimu, nėra regionas, o priemiestis. Pati gyvenu Vilniaus rajone, o važinėju į redakciją, kuri yra sostinėje. Pagal šią idėją, jei su vyru nuspręsčiau pasistatyti namą netoli tėvų, gyvenčiau regione. Ar tikrai? Nemanau.

Bet šis komentaras ne apie tai. Parama jaunoms šeimoms įsigyti ar pasistatyti namą regione – gražus siekis, deklaruojantis valdžios požiūrį į savo piliečius, tačiau jam nebuvo iki galo pasiruošta. Kas, beje, irgi rodo tam tikrą požiūrį. Pirmiausia dėl to, kad, kaip ir vaikų darželių atveju, sistema pirmą naktį užlūžo. Antra, atrodo, nebuvo iki galo išaiškintas poreikis, nes praėjus savaitei paskelbta apie papildomus pinigus – „pamačius tikrąjį poreikį“ skirti papildomi 2 mln. eurų. Aišku, neatmeskime galimybės, kad tai buvo padaryta tyčia.

Trečia – aiškiai neiškomunikuota bankinė šios paramos pusė. Atrodo, kad viskas buvo palikta savieigai. Žmonėms buvo suteikta geresnio rytojaus viltis, tačiau nepaaiškinta, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba. Net ir gavę paramą piliečiai turi atitikti bankų kriterijus, kurie taip laisvai savo pinigų skolinti nenori.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri ir yra įstatymo kūrėja, atsikerta, kad ne viskas jų valioje – patys bankai vertina kiekvieno žmogaus kreditingumą, o pastarieji lyg papūgos kartoja atsakingo skolinimosi taisykles. Ir jie teisūs.

Tiesa, iš pašnekovų girdžiu, kad ne tik gyventojai, bet ir patys bankai yra sutrikę. Jie nežino, kaip elgtis tuomet, kai žmogus nori pirkti dar nepastatytą arba pradėti statytis namą. 15min aprašiau kelias panašias istorijas. Pirmasis tekstas su dviem identiškais pasakojimais apie tai, kad bankai nesuteikia paskolos, nes žmonės neturi ko įkeisti, o jei turėtų – jie negautų paskolos. Antra – kad bankas suteikia paskolą be paramos, tačiau norint pasinaudoti parama ir perkant 85 proc. baigtumo namą, jau nebegali gauti paskolos.

Žinoma, galima suprasti bankų logiką – yra nustatytos taisyklės, kuriomis siekiama ne tik apsidrausti, bet ir apdrausti paskolą imantį žmogų. Jei paskola atims iš žmogaus daugiau nei 40 proc. jo mėnesinių pajamų, nemanau, kad gyvenimas naujame name bus labai džiugus.

Dabar tą patį kalba ir ministerija, kuri lyg akis užsidengusi beždžionėlė atsakomybę permeta dviem komerciniams bankams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė atsakydama į 15min klausimus teigė, kad kiekvienas bankas ar kredito unija kiekvieno kliento pajamas, kredito istoriją ir t.t. vertina individualiai. Jei žmogus neturi pradinio įnašo arba turto, kurį galėtų įkeisti (jei turėtų, negalėtų gauti paramos), bankas nesuteikia kredito, nes „nenori prisiimti didesnės rizikos, nei leidžia atsakingo skolinimosi taisyklės“.

Įdomus faktas, kaip sakoma, tas, kad įstatymas įsigaliojo nuo rugsėjo pradžios, o sutartys su bankais pasirašytos tik po to. Bet čia tik tarp kitko.

Lietuvos banko paaiškinimas irgi neturėtų guosti asmenų, gavusių pažymas – turite atitikti bankų keliamus reikalavimus. Lietuvos bankas pripažino, kad net jei jums ir priklauso valstybės parama, tai dar nereiškia, kad bankas jums atvers paskolų kraitį – jūs būsite vertinamas taip pat, kaip ir kiti klientai.

Viskas lyg ir būtų gerai – juk imantieji paskolas būstui žino šiuos reikalavimus. Bet kalbant apie subsidijas būstui visuomenei, jaunoms šeimoms buvo suteikta geresnio rytojaus viltis. Viltis, kad galės turėti nuosavą būstą, ten auginti vaikus ir dirbti čia, Lietuvoje. Tačiau dėl komunikacijos stokos, tingėjimo ar tiesiog elementaraus nenoro, šiandien nemaža dalis norinčiųjų paramos sutrikę – gavo patvirtinimą dėl paramos, o bankai į situaciją žvelgia savaip. Kol ministerija bandys taisyti padėtį, pirmieji „laimingieji“ taps „nelaimingaisiais“.