Lietuvos garbę „Eurovizijoje“ grupė „Fusedmarc“ – Deniso Zujevo ir Viktorijos Ivanovskajos duetas – gins ketvirtadienio vakarą, antrojo konkurso pusfinalio metu. Savo dainą „Rain of Revolution“ jie dainuos koncerto pabaigoje – pasirodys 16 numeriu.
Iš viso šiame pusfinalyje dainuos 18-os valstybių atstovai, 10 iš jų pateks į šeštadienį skambėsiantį finalą. Vadinasi, tikimybė, kad finale dainuosime ir mes, šią akimirką yra 55 procentai. Skamba geriau nei galėjote pagalvoti, ar ne?
Prisipažinsiu, galutinį „Fusedmarc“ eurovizinį pasirodymą didžiojoje konkurso scenoje – tokį, kokį televizijos žiūrovai išvys šį vakarą – aš jau mačiau. Šįmet turiu garbės pati vertinti „Eurovizijos“ dalyvius – kartu su dar keturiais kolegomis prisėdau Lietuvos „Eurovizijos“ komisijos nariams paruoštoje tribūnoje. Savo įvertinimus antrojo pusfinalio dalyviams mes pateikėme šou išvakarėse, stebėdami antrąją generalinę šio pusfinalio repeticiją.
Nėra nieko panašaus į „Fusedmarc“. Ir jei praeityje didelis išskirtinumas galėjo pakišti koją, šiuo atveju tai, mano nuomone, privalumas.
O toje repeticijoje išryškėjo visas bendras vaizdelis: ne tik „Fusedmarc“ paruoštas pasirodymas, bet ir 17-os mūsų konkurentų. Ir drąsiai teigiu, kad mūsų garbę „Fusedmarc“ jau apgynė. Štai mano argumentai.
Pirmiausia, į konkursą mes išsiuntėme ne tralialiūšką, balalaiką ar kiču persunktą dainą, bet rimtą, originalų, išskirtinį, dėmesį patraukiantį kūrinį, kurį išgirdęs niekas nepasakys, kad mūsų skonis primityvus.
Taip, jei tik yra noro, dainoje galima aptikti trūkumų. Pavyzdžiui, kad išties įdomi ji tampa ne nuo pradžių, bet „įsibėgėjus“, o paisant „trijų sekundžių“ taisyklės, „kūrinys turi sudominti nuo pirmų akimirkų, nes kitaip žiūrovas išeis susitept sumuštinio“. Bet mūsų eurovizinė daina tuo ir žavi, kad joje nėra taisyklių. Galbūt paprastas žiūrovas ir nesugebės kartu su Viktorija užtraukti priedainio, galbūt jam ir sunku suskaičiuoti, kiek tiksliai kartų ten reikia sušukti „jė“. Tačiau būtent tai mūsų dainą paverčia įtraukiančia, būtent todėl jos norisi pasiklausyti vėl.
Į Viktoriją yra įdomu žiūrėti. Išties, lai ji nesupyksta, bet ši moteris yra keista. Kartais atrodo, kad Viktorijos galvoje yra tiek daug minčių ir visos jos taip susiraizgiusios, kad pačiai sunku jas išreikšti. Dar ji turi savitą požiūrį į pasaulį, ir visi visiems labai konkretūs dalykai jai kartais atrodo abstraktūs. Užtat kaip puikiai ji savo keistumą „paleidžia“ scenoje! Iš pirmo žvilgsnio nerangūs Viktorijos judesiai neleidžia jos pamesti iš akių. Keistas jos šokis priverčia įsidėmėti. Ryškus įvaizdis Viktorijai puikiai tinka, o plati šypsena yra galutinai paperkantis aksesuaras.
„Fusedmarc“ atlaikė tautiečių kritikos laviną. Kai Viktorija ir Denisas laimėjo nacionalinę atranką, prieštaraujantys konkurso gerbėjai puolė raginti pasirašyti peticiją – „juk tikrai turėjo važiuoti Aistė“.
„Fusedmarc“ šias kalbas girdėjo ir peticiją matė, bet iš esmės mandagiai patylėjo žurnalistams atsakydami „taip, mes žinom.“ Kai „Fusedmarc“ užliejo žiniasklaidos dėmesys, dalis konkurso gerbėjų supyko, kad „duetas nemoka bendrauti su žiniasklaida“. Jie atsakė patys matantys savo klaidas ir pripažįstantys, kad čia nėra patirties, bet labai norintys mokytis. Tą patį „Fusedmarc“ pakartojo, kai iš jų imta juoktis dėl anglų kalbos žinių, – taip, neišeina, jaudinasi, bet labai labai stengiasi.
Lietuvos atstovus į „Euroviziją“ lydėjau keturis kartus, ir visais atvejais buvo aiškiai matyti, kokią didelę įtaką jų savijautai ir nusiteikimui daro gerbėjų komentarai. Andrius Pojavis nerado sau vietos, Vilija Matačiūnaitė buvo pikta, Vaidas Baumila ir Monika Linkytė stengėsi atsiriboti, Donatas Montvydas negalėjo atsidžiaugti. Šįmet aš nemačiau, ką per pastarąsias savaites patyrė „Fusedmarc“. Bet neturiu jokios abejonės, kad statyti sieną bandant atsiriboti nuo piktdžiugiškos savų kritikos yra smarkiai nelengva. Taip pat nelengva, kaip nenusinešti tos skausmingos emocijos į sceną einant „kautis“ už tuos, kurie ir nuskriaudė.
Bendrame kontekste nėra nieko panašaus. Kai šįvakar žiūrėsite antrą „Eurovizijos“ pusfinalį pamatysite, kad varžovų gretose toliau dominuoja šokių muzikos stilius, kai kurios šalys, kaip įprasta, į konkursą atsiuntė gražią balsingą mergaitę ilga prabangia suknele, dar yra gražių lyriškų baladžių kategorija ir keli vienareikšmiški hitai. Bet nėra nieko panašaus į „Fusedmarc“. Ir jei praeityje didelis išskirtinumas galėjo pakišti koją, šiuo atveju tai, mano nuomone, privalumas.
Štai todėl aš manau, kad „Fusedmarc“ Lietuvos garbę jau apgynė. Tačiau tai nereiškia, kad „jau gerai, jau nebereikia stengtis“. Labai norisi, kad lažybininkai šįmet nebūtų teisūs ir „Fusedmarc“ jiems nušluostytų nosis. O jei ne... Dievaži, juk čia tik „Eurovizija“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ar „Fusedmarc“ pateks į finalą: susipažinkite su lietuvių varžovais pusfinalyje
