Kad ir kokios būtų asmeninės šio I.Šimonytės apsisprendimo priežastys, akivaizdu, kad yra ir objektyvių, su partijos gyvybiniais interesais susijusių priežasčių. Ir jei reikėtų jas apibūdinti vienu sakiniu, jis skambėtų taip: konservatyvių pažiūrų politiko Vytauto Sinicos pergalė prieš I.Šimonytės pažiūrų politikę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę Vilniaus vienmandatėje apygardoje.
Nereikia išsamių sociologinių tyrimų, kad suprastume, jog V.Sinicos pergalė buvo iš esmės konservatyviojo Tėvynės sąjungos rinkėjų flango laimėjimas prieš I.Šimonytės ir Gabrieliaus Landsbergio flango rinkėjus.
Jei konservatyvusis partijos flangas laimi prieš Šimonytės vėliavnešius net Vilniuje, tai kas lauktų Tėvynės sąjungos per būsimus rinkimus, išsirinkus I.Šimonytę jos pirmininke? Nieko gero.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vaidotas Beniušis: Ingridos Šimonytės palikimas
Liberali Tėvynės sąjunga, sukurta ir pastatyta ant dabartinių bėgių Andriaus Kubiliaus pastangomis 2004–2012 metais, visus savo didžiuosius prizus jau susirinko: 2008-ųjų (laimėjo), 2012-ųjų (tapo Vilniaus partija, neprarado rinkėjų po Kubiliaus valdymo metų), 2016-aisiais ir 2020-aisiais. Viskas. Projektas buvo sėkmingas, bet išsisėmė.
