R.Žemaitaitis padarė tris svarbius dalykus, kad jo partija laimėtų beveik 200 tūkst. balsų: sujudino viešąją erdvę savo skandalingais viešais pareiškimais; daug dirbo su rinkėjais; visą savo rinkimų kampaniją statė ant kritikos konservatoriams pamatų (socialdemokratai ir ypač demokratai to vengė, stengėsi būti neutralesni, taikesni, ir todėl daliai protesto rinkėjų pasirodė tiesiog drungni).
Tėvynės sąjunga (jos ištikimų valdžios satelitų galima neminėti), savo ruožtu, padarė viską, kad R.Žemaitaičiui reikėtų mažiau mokėti už savo viešųjų ryšių kampaniją: iš pradžių sukūrė jam politinės aukos, nukentėjusios nuo „sistemos“, įvaizdį, o paskui visomis savo partinės propagandos pastangomis prisidėjo prie „Nemuno aušros“ populiarinimo.
Prezidentūros atstovai rinkimų kampanijos metu neatsitiktinai vadino „Nemuno aušrą“ „konservatorių projektu“. Išties – per bet kuriuos Seimo rinkimus atsiranda nemažai vadinamųjų protesto balsų, t.y. žmonių, kurie nusiteikę balsuoti ne „už“, o „prieš“: prieš didžiausią, jų požiūriu, blogį, kurį įkūnija didžiausia valdančioji partija.
Šįkart tai buvo Gabrieliaus Landsbergio partija, kurios atžvilgiu protesto balsų buvo ypač daug, nes būtent G.Landsbergio didelė visuomenės dalis, švelniai tariant, nemėgsta.
Kas gali būti gudriau tokioje situacijoje, nei atimti protesto balsus iš palyginti solidžių opozicijos jėgų – socialdemokratų, demokratų, valstiečių – ir suagituoti juos prieš pačius save, atvirai konfrontuojant su R.Žemaitaičio partija ir taip parodant protesto rinkėjams, kad būtent „Nemuno aušra“ yra tikrasis nekenčiamų konservatorių priešas?
Nepamirškite, kad Tėvynės sąjungos lyderiai per rinkimų kampaniją visais įmanomais būdais kvietė socialdemokratus ir demokratus formuoti bendrą koaliciją, nekreipdami dėmesio į socdemų atsižegnojimą nuo tokios koalicijos ir taip keldami abejonių centro kairės rinkėjams: „Gal tikrai tie socdemai ir demokratai po rinkimų gali nueiti su konservatoriais? Geriau balsuosiu už „Nemuno aušrą“…
Puiki strategija: sumažinkime būsimas socialdemokratų ir demokratų frakcijas Seime, skatindami žmones balsuoti už R.Žemaitaitį kaip didžiausią Lietuvos „antikonservatorių“, o tada pasijuokime žiūrėdami, kaip centro kairei nepavyksta suburti valdančiosios koalicijos. Nes be R.Žemaitaičio partijos balsų neužteks (Karbauskio ir Skvernelio partijos nesitaikys), o su R.Žemaitaičiu jie bijos prasidėti dėl triukšmo, kurį mes patys sukelsime.
O sukelti triukšmą net iki tarptautinio lygio jiems buvo visiškai nesunku. Ir ne tik todėl, kad geri asmeniniai ryšiai užsienio šalyse leido audrą stiklinėje, dėl kurios, žinoma, kaltas pats R.Žemaitaitis su savo antižydiškais pasisakymais, išpūsti iki cunamio, kurio autorystė yra dvejopa: ne tik NA, bet ir TS-LKD. Tai padaryti jiems buvo nesunku ir todėl, kad nemaža dalis Lietuvos žiniasklaidos yra, švelniai tariant, šališka.
Ir tai – vienas svarbiausių dalykų iš viso to, apie ką reiktų rimtai susimąstyti po šių rinkimų.
