„Nyksta moderniąją lietuvių tautą išauginusi asmeninio ir visuomeninio gyvenimo etika <…> Lietuvos valstybė vis labiau atitrūksta nuo ją įkvėpusių kultūrinių ir moralinių idealų“, – teigia jis(1). Sunku būtų ginčytis su šiuo teiginiu.
Sąjūdžio ir pirmaisiais nepriklausomybės metais, kai Lietuvoje kūrėsi dešiniosios partijos (1988–1993), politika dar turėjo stiprų kultūrinio įkvėpimo dėmenį, o šis lyg ir žadėjo Jokubaičio minimų kultūrinių bei moralinių idealų tęstinumą. Tačiau pažadas liko neištesėtas.
Pirmąjį XXI a. deš. tautos kultūrinis ir moralinis vaidmuo dešiniųjų deklaruojamoje pasaulėžiūroje sunyko. Susiklostė ta padėtis, apie kurią kalba Jokubaitis.
Tačiau tai nebuvo vien tautiškumo idealų išsižadėjimas. Tai buvo platesnio masto kultūrinė kapituliacija. Lietuvos politinė dešinė beveik be pasipriešinimo ir tik su menkomis išlygomis priėmė liberaliosios kairės kultūrinę paradigmą.
