Kai Kristaus gimimo nebuvo jokiose užuominose, žmonės vis tiek šventes šventė saulėgrįžos laikotarpyje. Romėnai audringai siautėdavo šventėse, kurios vadintos vardais brumalijos ir saturnalijos. Brumalijos iš pradžių buvo numatytos vieną dieną, gruodžio 24-ą. Bet kadangi vienos dienos pertekusioje Romoje buvo mažoka, o Senatui ir piliečiams norėjosi daugiau, pradėta jas švęsti visą mėnesį, nuo lapkričio 24 dienos.
Vėliau brunalijas pakeitė saturnalijos, kurios buvo švenčiamos apie gruodžio 17 dieną. Saturnalijas taip pat lydėjo puotos, orgijos ir dovanos. Kažkada saturnalijų Romos imperijoje laikais Betliejuje prie Jeruzalės ir gimė Kristus.
Lietuvoje dar ir dabar sunku atskirti, ar mes labiau švenčiame saulėgrįžą, ar Kristaus gimimą.
Kristaus gimimo dienos iš pradžių nebuvo krikščioniškų švenčių kalendoriuje. Vargu ar kas nors gali pasakyti ir įrodyti, kurią dieną jis gimė. Gruodžio 25-oji diena kaip atsvara saturnalijoms pradėta švęsti ketvirtame amžiuje popiežiaus Julijaus I nurodymu. Iki to laiko kaip Kristaus gimtadienis labiau buvo minima Trijų karalių diena. Palaipsniui gruodžio 25-oji virto visuotine švente.
Lietuvoje dar ir dabar sunku atskirti, ar mes labiau švenčiame saulėgrįžą, ar Kristaus gimimą. Šios datos per Kūčias ir Kalėdas glaudžiai persipynę ir tradicijomis, ir gamtos virsmais. Krikščioniškos šventės savaime siejamos su pagoniškais saulėgrįžos papročiais.
Yra dar vienas diena, susijusi su Kristaus gimimu. Tai sausio 1-oji, žinoma kaip Kristaus apipjaustymo diena. Pagal žydų papročius apipjaustymas buvo atliekamas aštuntą dieną po kūdikio gimimo. Apipjaustymo dieną Kristui duotas Jėzaus vardas. Katalikų bažnyčioje ši diena dabar pavadinta Švenčiausios Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilme.
Net geografiniai atradimai būdavo pavadinti Kristaus apipjaustymo vardu. 1739 metais sausio 1 dieną prancūzas Jeanas-Baptiste'as Charlesas Bouvet de Lozier Pietų vandenyne, į pietvakarius nuo Gerosios vilties kyšulio atrado negyvenamą salą. Atradėjas dėl rūko suklydo ir pamanęs, kad tai iškyšulys, pavadino Viešpaties apipjaustymo kyšuliu (Cap de la Circoncision). Po įvairių permainų sala galų gale 1927 metais atiteko Norvegijai ir dabar vadinama atradėjo vardu – Buvė (Bouvet) sala.
Be reikalo keiksnojame save, rutiną bei švenčių keliamą stresą.
Paklaidžiojus papročių ir istorijos labirintuose kyla mintis, kad romėnų brumalijos ir saturnalijos, lydimos puotų, dovanų ir kitų dalykų, niekur neišnyko. Be reikalo keiksnojame save, rutiną bei švenčių keliamą stresą. Didesnės žmonių pajamos, laisvas laikas ir verslas Kalėdų sezono populiarumą kasmet augina tarsi ant mielių. Neriam į tai visa galva ar vengiam kaip velnias kryžiaus – laisvos šalies laisvos valios žmonių reikalas. Ypač kai reikia atskirti žodžius „noriu“ ir „reikia“.
Taip nieko nesinori, kai reikia. Ir taip nieko nereikia, ko norisi.
Gerų ir gražių švenčių!
