Vytaras Radzevičius: Pasitikėjimo nuošliaužos

Mėnesiui išvyksti iš Lietuvos ir bijai, kad grįžęs kai ko neberasi. Gali neberasti sniego, žibučių, kelių Seimo narių, svarbių portfelių pilotų ar magnatų reputacijos. Bet dėl to galvos neskauda. Labiau rūpi, kad grįžęs gali neberasti Gedimino pilies. Kaip kad maltiečiai, prabudę ryte, suprato, kad per naktį į jūrą prasmego Gozo salos Žydrojo lango uola. Bet tai buvo ir liko gamtos kūryba – vandens ir vėjų veikiama uola neišlaikė erozijos. O kas kuria eroziją Gedimino pilies kalne?
Vytaras Radzevičius
Vytaras Radzevičius / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Dabar tai mažiausiai rūpi. Po to galim išsiaiškinti su valdžia ir jų statytiniais. Dabar reikia gelbėti Lietuvos valstybės simbolį. Bokštą, su kuriuo susietas kunigaikštis Gediminas, žynys Lizdeika, Geležinio vilko legenda, tarpukario užsienio politika ir svarbiausia Lietuvos valstybės vėliavos vieta.

Ką turime? Polką su ragučiais. Kalnas griūna, valdininkai šneka, pilis dar stovi. Tačiau kiekvieną dieną šalia kalno pravažiuoja tūkstančiai Lietuvos piliečių, kurie anksčiau matė šiltnamio plėvelę, o dabar – miglotus bandymus užsiimti terasine žemdirbyste. Dėdės ir tetos susirūpinusiais veidais mus ramina. Ar nuo to ramiau? Nė velnio. Šitas pašlijęs Lietuvos valstybės simbolis kerta į smegenis baisiau nei žinia apie rusams parsidavusį prezidentą.

Kalnas griūna, valdininkai šneka, pilis dar stovi. Tačiau kiekvieną dieną šalia kalno pravažiuoja tūkstančiai Lietuvos piliečių, kurie anksčiau matė šiltnamio plėvelę, o dabar – miglotus bandymus užsiimti terasine žemdirbyste.

Sakysit, kad pilis tik simbolis? Pritariu. Bet tai simbolis iš kitos operos. Simbolis, kuris spaudžia smegenis dėl neūkiškumo, bailumo, atsakomybės stokos, prisitaikėliškumo, tariamos kompetencijos ir darbo imitavimo. Jei nesugebame patys, pasimokykime iš istorijos.

Dar XVI amžiuje Vilniuje gynybines sienas išmūrijo miestelėnai, susirūpinę savo turtu ir gyvybėmis dėl totorių grėsmės. 1503 m. rugsėjo 6 dieną jie gavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegiją. Ir pagrindinė sienos statyba vyko metus! Vėliau ji tik buvo tobulinama. Dabar vien pezėjimas tarp institucijų vyksta kelerius metus. Ir dar panaudojant laiko mašiną – visą laiką kalta ankstesnė valdžia.

Piliečio sąvoka atsirado miestuose nuo žodžio pilis. Tai gal piliečiai gali padėti apsaugoti pilį nuo valdžios erozijos? Ko jums reikia, sprendėjai? Akmenų, cemento, armatūros? Sakykit, atvešim. Ne pirmas kartas. Tik nesėdėkit ausis suglaudę, tarsi nieko nevyksta.

Kurį rytą prabudus be Gedimino pilies sėkmingai stumdomi sklypai su vaizdu į valstybingumą atpigs. Pagalvokite. Ir kur kas sunkiau bus sutvarkyti piliečių galvas, kuriose įvyks nepasitikėjimo valdžia erozija nuo slenkančio Gedimino kalno vaizdų.

Suprantu, kad UNESCO vertybe pripažintas Vilniaus senamiestis seniai tėra tik Jono Basanavičiaus paminklo stumdymo placdarmas. Bet gal nors pilį galim išsaugoti?

TAIP PAT SKAITYKITE: Vytaras Radzevičius: LFF majonezą keičia draudimo paslaugos?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs