Šeštas jausmas kužda, kad daugelį šūkių sugalvojo reklaminių vaizdo klipų režisieriai ar skvarbių nuotraukų fotografai, kai giliai atsidusęs kandidatas desperatiškai paklausė – tai ką man dabar sakyti? Tai įrodo ir gramatinės klaidos, nes kompiuterinio maketavimo specialistai raštingi IT programose, bet ne lietuvių kalbos gramatikoje. Pusė jų pirmu bandymu žodį rėmėjas parašys „remėjas“.
Studijose pudros priblokšti veikėjai kankinami dubliais bei kadrais, kol galų gale vis vien buvo pasirinktas pats pirmas bandymas. Kandidatui garsiai sakoma – šitas žvilgsnis ar žodis yra geras, nerealus (omeny – ai, bus gerai, sueis, mokėk pinigus).
Kompiuterinio maketavimo specialistai raštingi IT programose, bet ne lietuvių kalbos gramatikoje. Pusė jų pirmu bandymu žodį rėmėjas parašys „remėjas“.
Kas nors įsiminė? Nebent elnias fone. Visi pirmo plano asmenys rūpestingai išlaižyti, sutvarkyti, papudruoti kaip nabašnikai prieš savo paskutinį pasirodymą, kuriame, anot Raymondo Chandlerio, jie bus pagrindiniai herojai.
Ar visada politinė agitacija tokia neįdomi, neįtaigi ir neužkliūvanti? Juk ir Lietuvoje būta taiklių politinių pasakymų, kurie buvo aštrūs, žinomi ir turėjo poveikį. „Šiandien raudonas, rytoj – lavonas“, „Vilnius mūsų – Lietuva rusų“ ar naujesnis, iš Sąjūdžio laikų – „Tik nereikia mūsų gąsdinti“. Šiųmetės rinkiminės kampanijos prėskos kaip niekad, iliustruotos visažinių dėdžių ir tetų medinėmis pozomis, kartais dar juos sugrupuojant iš atskirų nuotraukų tarsi vestuviniame laikraštyje pagal 1979 metų „Xerox“ išleistą pavyzdį.
Vyksta kampanija dėl kampanijos. Be jokio šarmo ar provokacijos, kas bent kiek suintriguotų. Šveicarai išleido plakatus prieš imigraciją, kuriuose balta avelė išspiria juodą nuo Šveicarijos vėliavos. Kilo triukšmas, bet plakatas buvo pamatytas, o jo idėja – išgirsta. Pirmas kandidatas katalikas į JAV prezidentus Alas Smithas sausojo įstatymo laikais 1928 metais paskelbė šūkį „Balsuokite už Alą Smithą ir jūsų šlapi sapnai virs tikrove“ („Vote for Al Smith and he'll make your wet dreams come true“). Alkoholio draudimo priešininkas nelaimėjo rinkimų, nes sėkmingam kandidatui katalikui su airišku akcentu dar reikėjo sulaukti bent jau Johno Kennedy laikų. Tačiau rinkiminis šūkis nepaliko abejingų.
Po pirmos sėkmingos kadencijos prezidentas Ronaldas Reaganas antrąją kampaniją pradėjo vaizdo klipu, kuriame ramus ir patikimas balsas skelbė – „Amerikoje vėl rytas“ (It's a morning again in America). Per vieną minutę aiškiai ir tiksliai išdėstyti „reiganomikos“ laimėjimai. „Amerikoje vėl rytas. Šiandien į darbą eis daugiausiai vyrų ir moterų mūsų istorijoje. Su perpus pigesnėmis paskolomis nei 1980-aisiais šiandien 2 000 amerikiečių šeimų pirks naujus namus – daugiausiai per pastaruosius ketverius metus. Popiet susituoks 6 500 jaunų vyrų ir moterų, ir jie su pasitikėjimu žvelgs į ateitį, nes infliacija per ketverius metus sumažėjo perpus. Amerikoje vėl rytas, ir vadovaujant prezidentui Reaganui, mūsų šalis yra išdidesnė, stipresnė ir geresnė. Kodėl turėtume sugrįžti ten, kur neseniai buvome prieš trumpus ketverius metus?“
Ar kokia nors politinė jėga Lietuvoje galėtų ką nors panašaus pranešti savo kampanijoje? Gal dėl to ir nėra uždegančios ar jaudinančios politinės agitacijos.
Belieka grįžti prie įprastos lietuviškos tarpukario reklamos pabaigos.
„Vietinis gaminys. Gaunamas visur.“
