Posakis „Tualetų sąlytis su žeme pasižymi patvarumu“ turėtų tapti sparnuota fraze. Kaip ir iš gilios senovės mus pasiekusi idioma „Pinigai nekvepia“. 74-iasiais mūsų eros metais Romos imperatorius Vespasianas pritrūko pinigų ir įsteigė pirmuosius pasaulyje mokamus tualetus. Imperatoriui dėl tokio uždarbio būdo priekaištavo sūnus Titas. Tada Vespasianas liepė Titui pauostyti kelias iš šlapimo uždirbtas monetas ir pasakė: „Pecunia non olet“ – pinigai nekvepia.
Naujasis lietuviškas posakis „Tualetų sąlytis su žeme pasižymi patvarumu“ lengvai pritaikomas įvairiose temose. Štai keli pavyzdžiai: „Lietuvos rinktinės gynyba patvari kaip Palangos tualetai“, „Gedimino kalnas neišlaikė tualetinio patvarumo testo“ arba „Valdančiųjų koalicija neteko patvaraus sąlyčio su žeme“.
Kita vertus – kam Lietuvoje reikalingi tualetai? Gyventojų mažėja – vietos daugėja. Tegu žmonės eina į gamtą. Arba į jūrą. Gal bent gamtos reikalai privers lietuvius atsukti veidus į jūrą. Šalta ir banguoja? Tada yra kopos. Prie Bengalijos įlankos gyvenantys žmonės išsiverčia be jokių tualetų. Ryte visi draugiškai ateina prie vandens, atsuka pakaušius į vandenį ir tupia tūkstantinė žmonių gyvatvorė. Pasišneka, pajuokauja, bendruomenės pojūtį sustiprina. Po keliolikos minučių potvynis viską nuplauna. Kulnų sąlytis tupėjimo metu su lakiu smėliu nepatvarus, bet vietiniai statybų inspektoriai ramūs ir nieko griauti nereikia. Palangoje, pavyzdžiui, būtų galima visus sutupdyti ant Palangos tilto – vyrai kairėje, moterys – dešinėje, žiūrėk, dar ir koks flirtas užsimegs besitvarkant. Tiesiausias kelias į demografinį sprogimą.
Pagal lauko tualetų skaičių Lietuva tebesirikiuoja šalia Bulgarijos, Meksikos ir Rumunijos. Pagal tvarką viešuosiuose tualetuose esame arčiau besivystančių šalių nei Europos. Pagal viešųjų tualetų skaičių miestuose turbūt apskritai nepatenkame į jokius sąrašus. Britai nuo 1939 metų turi posakį „spend a penny“ – išleisti pensą. Tai reiškia nueiti į viešąjį tualetą – tiek kainavo paslauga, kai šie tualetai atsirado. O kokį posakį mes turime? Dvoko, smarvės ir košmarų nameliai? Juk nepaneigsit, kad kalbėdami apie tualetus kalbame ir apie mūsų elgesio kultūrą. Tada ji tikrai itin prastos būklės – ar tai būtų degalinės, ar kavinės, ar kitos viešos vietos.
O juk tereikia perfrazuoti Konfucijaus dėsnį – nedaryk kitam to, ko nenorėtum kad tau darytų. Tas labai tinka ir unitazui. Kad ir kaip bjauriai tai skambėtų.
Gal negriaukit tų Palangos tualetų, ką? Nes tada Palangos jūroje vėl skęs ne tik meilė.
