Prarastoji karta. Rašytojos Gertrudos Stein sugalvotas terminas gimusiems XIX amžiaus pabaigoje ir kovojusiems Pirmajame pasauliniame kare. Tokiems, kaip Ernestas Hemingway'us.
Didingiausioji karta (The Greatest Generation) – žurnalisto Tomo Brokaw pakrikštyta generacija, išgyvenusi Didžiąją depresiją ir kovojusi Antrajame pasauliniame kare. Minint D-dienos (sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje) keturiasdešimtmetį, Tomas Brokaw rašė: „Aš tikiu, kad tai didingiausioji karta, kokią sukūrė visuomenė“. Tinkamas pavyzdys – Ronaldas Reaganas ar George'as Bushas vyresnysis.
Tylioji karta. Kai kurie iš jų dar spėjo pakariauti ar pagyventi Antrajame pasauliniame kare, tačiau pagrindiniai jų gyvenimai klostėsi Korėjos ir Vietnamo karų fone. Jie „tyliai“ augo, kai jų tėvai kovojo su pasaulio sunkumais. Kultūriškai jie tapatinami ir su bitnikų laiku. Tai Martinas Lutheris Kingas, Robertas F. Kennedy, Andy Warholas, Clintas Eastwoodas, Johnas Lennonas ar Rayus Charlesas.
Kūdikių bumo karta (The Baby Boomers) – pokario karta, kuri padovanojo pasauliui demografinį sprogimą. Kartais juokais šios kartos įvaizdžiu laikomi „pitonai su kiaule pilve“. Pavyzdžiai – Šaltasis karas, Bilas Clintonas ar Tony Blairas. Manau, kad ir hipiai prie jų tinka.
Karta X (Generation X). Žmonės, gimę po demografinio sprogimo iki 1980-ųjų. Čia gal tiktų Quentino Tarantino asmuo. Nors ir klaidingai šios kartos pavadinimas siejamas su Billy Idolo grupe „X generation“, bet pankrokas ir vėlesni reiškiniai šiai generacijai man atrodo tinkamas žanras.
Tūkstantmečio arba Y karta (Millennial Generation arba Generation Y). Paskutinė XX amžiaus karta. Šiai kartai sunkiausia rasti bendrą apibūdinimą, nes ji yra labai įvairi.
Dabartinė karta dar ginčijasi kaip vadintis, tačiau dažniausiai taikomas terminas yra karta Z.
Kodėl transformerių? Esame neįtikėtinais greičiais socialiai, ekonomiškai ir technologiškai besikeičianti tauta.
Lietuvoje ankstesnių kartų taip nesuskirstysi. Dėl karų ir okupacijų mūsų proseneliai, seneliai, tėvai ir mes gyvenome kaip atskirti. Turime keturis savus matavimus.
Tarpukario karta. Pokario karta. Atgimimo karta. Transformerių karta.
Kodėl transformerių? Esame neįtikėtinais greičiais socialiai, ekonomiškai ir technologiškai besikeičianti tauta. Kartais pavargstame, kartais nusiviliame, kartais palūžtame, padejuojame, bet vėl pakeliame galvą, sugniaužiame kumščius ir kopiame toliau. Mes įveikiame ne kalnus ar jūras, pirmiausia įveikiame save. Prisitaikome prie visko, pritaikome viską. Ir per 25 metus padarėme tai, ko kiti siekė 50 ar daugiau metų.
Nuo inkvizicinio sovietmečio peršokome į laisvą rinką, medinius skaičiuotuvus pakeitėme kompiuteriais, vietoje kelialapių į poilsio namus perkame lėktuvų bilietus į bet kurią pasaulio šalį, vietoj tylios užstalės virtuvėje su prislopintu „Amerikos balsu“ šnekam ką norim „Facebooke“ ir dar tam naudojame greičiausiu internetu. Net keikiamės Paryžiuje ar Londone, kai ilgai neatsidaro koks nors interneto puslapis.
Mes užsimirštame susijaudinę ir net apsiašarojame, kai mumis žavisi kiti. O patys tarsi nemokame džiaugtis ir didžiuotis. Tikiu, kad įveiksime ir šią programavimo klaidą, o tada gyvensime ilgai ir nuobodžiai. Ar ne, transformeriai?
TAIP PAT SKAITYKITE: Vytaras Radzevičius: Istorinė jūrligė
