Archimedais šią savaitę tapo daugelis Lietuvos piliečių. Ne tie, kurie kiekvieną kartą renkasi naujus mesijus, bet tie, kurie tiki padorumu. Laikantis nekaltumo prezumpcijos negali kaltinti Eligijaus Masiulio ėmus kyšį, kol neįrodyta kitaip. Bet pati žinia, tikra ar tariama, nukirto galvas tikintiems partijų švara. Dar viena politinė organizacija nuleista į paplavų duobę, kur iki ausų turškiasi darbiečiai su tvarkiečiais bei iki pažastų įsmuko nomenklatūrinio lddpizmo apnikti socdemai.
Liberalai dar spėjo prisipūsti laivelį ir plūduriuoja paviršiuje, nes nekėlė bangų dėl aplinkos kaltumo ir desperatiškai netapšnojo taškydamiesi. Eligijus Masiulis bent jau parodė pavyzdį kaip turi elgtis į neaiškias peripetijas įkliuvęs politikas. Ar tai ką nors keičia?
Jeigu ir naujosios kartos politikai seka ekskomunistų, kniazių ir nuleistų lakūnų takais – artėja apokalipsė. Tada situacija blogesnė, nei galima buvo įsivaizduoti.
Liberalai laikytini naujosios kartos partija. Kartos, kuriai turėtų būti svetimas komunistinis blatas, zadanijų vykdymas ir dešriniai susitarimai dėl postų švogeriams. Liberalai yra (buvo?) vakarietiškų vertybių partija. Jeigu ir naujosios kartos politikai seka ekskomunistų, kniazių ir nuleistų lakūnų takais – artėja apokalipsė. Tada situacija blogesnė, nei galima buvo įsivaizduoti.
Ir jei prie slaptos destrukcijos siekiant pelno ir neaiškių sandorių dar prisišliejęs laisvos rinkos verslas – tada artėja visiškas fiasko. Pereinam prie slaviško-totoriško ankstyvųjų viduramžių vietininkų ir duoklių modelio. Uždanga nusileidžia. Reikia kardinaliai keisti ir aktorius, ir režisierius. Nes teatro pastatas pradeda aižėti. Žiūrovai nebetiki tuo, ką mato. Ir, neduokdie, ši tragedija virs specialiųjų tarnybų šekspyriška komedija „Daug triukšmo dėl nieko“. Tada iškart mokyklose bus galima įvesti politikų melagių telefono pokalbių išklotinių mokymąsi atmintinai. Nes kitaip naujosios kartos merginos ir vaikiniai šiuolaikinėje Lietuvoje neišgyvens.
Kaip sako Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius, korupcijos nusikaltimus galima lyginti su šlykščiausiais lytiniais nusikaltimais. Jie vyksta, kai jų niekas nemato. Juos sunku tirti. Lauksime nekalto kūdikio ir galbūt sužinosime nusikaltimo tėvą. Arba mamą.
Arba sužinosime mįslingos akcijos bendrininkus. Kaip rodo patirtis, liberalams nelabai dera pavardės su dvibalsiais „uo“. Štai penktadienį Nacionaliniame teatre nugirstas pokalbis: „Aš teatro kritikė, moku skaityti veidus. Žiūriu aš į tą Masiulį, neatrodo jis blogas žmogus. Bet tas, kur stovi už jo...“ . Po tokios išgirdos kolonos Gintaro Varno premjeroje pagal antikines tragedijas „Oidipo mitas“ asocijuojasi ne su Tėbais, o Lietuvos Seimo rūmais. Karaliai pražudo Tėbus.
Nors tautiečiams labiau patinka komedijos. Kaip ir šią savaitę vykusi protesto akcija prieš prekybininkus. Lygiai taip pat sėkmingai galima eiti protestuoti į kapines dėl to, kad žmonės miršta ir juos reikia laidoti. Bet ar nuo to jie nustos mirti?
Ryškiai kažkas tyčia ar netyčia supainiojo adresus.
