Vytaras Radzevičius: Vasario 16-oji: išverstų švarkų diena

Vasario 16-oji čia pat. Data, kurią žino ir švenčia lietuviai visame pasaulyje. Diena, kurią visaip bandė ištrinti ir sumenkinti sovietai.
Vytaras Radzevičius
Vytaras Radzevičius / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Ir todėl ją norisi švęsti linksmai, išdidžiai ir su polėkiu, nes dar prisimenam kaip ją bandyta užgniaužti.

Teko ją švęsti ir laisvėje, ir nelaisvėje. Kai buvau rekrūtas sovietų kariuomenėje 1988 metais Termeze, teko minėti ir ypatingomis sąlygomis. Viso pulko akivaizdoje, prieš tūkstantinę rikiuotę, buvo duotas įsakymas visiems „lietuvių tautybės kariniams tarnautojams“ (pažodinis buko termino военнослужащий vertimas) išeiti iš rikiuotės dešimt žingsnių į priekį. Mūsų ir buvo koks dešimt. Tada priėjo „osobistas“ (ypatingojo skyriaus karininkas, kitaip tariant – KGB) ir davė komandą žygiuoti į štabą. Mes greitai sumojome, koks reikalas – buvo Vasario 16-osios išvakarės.

Septyniasdešimtųjų Nepriklausomybės akto metinių proga vasario 11 dieną JAV prezidentas Ronaldas Reaganas paskelbė pareiškimą apie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą 1918 metais ir pakartojo, kad JAV niekada nepripažins Lietuvos okupacijos ir aneksijos. Laiškuose iš namų mus pasiekdavo žinios, kad Lietuvoje buvo mėginama paskutinį kartą užgniaužti Vasario 16 dienos šventę.

Daugiau visko žinome dabar, o tada įeidami į štabą spėjom susitarti, kad laikysimės laiko patikrintos ir patikimai veikiančios kareivio Šveiko apsimetinėjimo idiotu Raudonojoje Armijoje taktikos.

Matyt ir Raudonojoje Armijoje buvo duotas įsakymas iš Maskvos nuslopinti bet kokias „nacionalistines“ apraiškas tarp išvežtų į tolimus kraštus lietuvių. Daugiau visko žinome dabar, o tada įeidami į štabą spėjom susitarti, kad laikysimės laiko patikrintos ir patikimai veikiančios kareivio Šveiko apsimetinėjimo idiotu Raudonojoje Armijoje taktikos.

Pirmas KGB kapitono klausimas buvo labai klastingas. „Ar, žinote, draugai lietuvių tautybės kareiviai, kodėl čia susirinkome?“ Mes ištįsusiais nuo įtampos ir tariamo noro atspėti mįslę veidais gūžčiojome pečiais ir lemenome atsakymus su žodžiais „gal atostogos, skiepai, perkėlimas į kitą dalinį, buriamas karių choras“ ir panašiai.

Kitas KGB kapitono dar klastingesnis. „Ar žinote, draugai lietuvių tautybės kareiviai, kokia rytoj diena?“ Pasipylė atsakymai „antradienis, Charkovo išvadavimo iš fašistinių okupantų diena, Sovietų Sąjungos draugo Kim Čen-Iro gimimo diena, dvi dienos iki žuvies dienos“ ir panašiai.

Neatspėjome. Kapitonas gudriai šypsojosi ir tėškė: o ar žinote, draugai lietuvių tautybės kareiviai, kad rytoj Lietuvos buržuazinių nacionalistų Vasario 16 dienos šventė? Čia tai jau mes pratrūkom: iš kur mums žinoti, pirmą kartą girdime, koks netikėtumas ir panašiai. Kapitonas patenkintas gudriai nusišypsojo ir žodis po žodžio, sakyčiau gan tiksliai, papasakojo Vasario 16-osios istoriją. Buvo gerai pasirengęs buržuazinių nacionalistų suklaidintų Raudonosios Armijos kareivių atakoms.

Viena didžiausių pramogų Raudonojoje Armijoje buvo galimybė priversti jų karininkus būti mulkiais. Ir dar jiems to nesuprantant.

Mes vos laikėmės tramdydami juoką ir linkčiojome galvomis iš tariamos nuostabos. Viena didžiausių pramogų Raudonojoje Armijoje buvo galimybė priversti jų karininkus būti mulkiais. Ir dar jiems to nesuprantant.

Visa Lietuvos XX amžiaus pradžios istorija truko apie valandą. Mums nereikėjo stovėti rikiuotėje, mes širdyse nuoširdžiai pasilinksminom ir gerai praleidome laiką. Pamokos pabaiga buvo tradicinė – įspėjimas, kad nekiltų mums, lietuviams, galvoje jokių minčių Vasario 16 dieną būriuotis kur nors nuošaly ir minėti šią dieną. Būsim sekami ir stebimi, o jei ką nors pastebės – išsiųs į Afganistaną už 6 kilometrų.

Kagėbisto bėda buvo, kad jis nežinojo, kas valdo pulko katilinę. O ten dominavo lietuviai ir naktimis nosies nekišdavo jokie karininkai. Toje katilinėje ir atšventėm Vasario 16 dieną. Su cepelinais.

Ir kiek pamenu, visada žinojome apie šią dieną. Kad ir kiek ją būdavo bandyta sunaikinti. Sovietmečiu mokyklose moksleiviai dažnai tądien bent trumpai nešiodavo švarkus išverstus. Neva tai išsiblaškę. Buvo mokytojų, kurie to nepastebėdavo. Būdavo kurie pastebėdavo. Bet pasipriešinimo sovietinei sistemai ir okupacijai tradicija buvo graži.

Tad gal išsiverskime ir mes švarkus, marškinius, marškinėlius ar megztinius kartą per metus – Vasario 16 dieną?  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų